Gražiausi tostai visoms progoms ir šventėms bei užstalės palinkėjimai įvairiomis temomis.


Vestuviniai tostai

Ką kalba jaunieji likę vienudu? Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia.
- Ateik, mieloji, – pasakė jis.
- Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime.
- Ne, mielasis, – atsakė ji. – Negaliu.
- Kodėl? Tu manim nepasitiki?
- Pasitikiu tavimi… Pasitikiu ir savimi… Bet nepasitikiu mumis abiem.
- Girdi, kaip lakštingalos suokia?
- Verčiau eime namo.
- Dar anksti namo…
- Mamytė sakė, kad tokiems dalykams aš dar per jauna.
- Sėskimės! – jau įsakiau suskambo jo balsas.
- Negaliu. Mamytė man uždraudė sėdėti vienai su vaikinu gamtoje, toli nuo namų…
- Kvailute, mama juk nesužinos…
- Ne, ne ir ne!
- Tai lik sveika! Aš einu pas kitą.
- Na, gerai, – nuraudusi sako mergina. – Aš negaliu laužyti duotojo žodžio, tai tu mane pastumėk, o aš nugriūsiu.
Pakelkime taures už tai, kad mus pastūmėjo lemiamam žingsniui – sutuoktuvėms.

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Neįvykusios piršlybos. Senbernis nutarė išsivirti virtinukų. Tačiau neturėjo mėsmalės ir negalėjo susimalti mėsos. Jam šovė išganinga mintis, gal nueiti pas našlę kaimynę ir pasiskolinti. Lipa jis laiptais ir galvoja: šit paprašysiu mėsmalės. Ji paklaus, kam ji man reikalinga. Aš atsakysiu - noriu išsivirti virtinukų Teks ją pakviesti į svečius, reikės atkimšti butelį Išgersime, suris svetimą gerą Tikriausiai panorės pasimylėti Neduok Dieve, ji taps neščia Prispirs ją vesti Pagyvensim kurį laiką, reikės išsiskirti Visą likusi gyvenimą teks mokėti alimentus Pasigvieš į visą mano turtą Velniams man to reikia!”
Kaip tik su šia mintimi senbernis priejo prie našlelės buto, paspaudė durų skambuti. Durys atsidarė, jis ir sako:
- Žinai, kaimynėle, eik tu po velniu su savo mėsmale!
Pakelkime taures už laimingus nelaiminguosius.

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Vienas vaikinas įsimylėjo kitatautę merginą. Artimiau su ja susidraugavęs, nusprendė vesti. Mergina į jo pasiulymą taip atsakė:
- Aš ištekesiu už tavęs, bet prieš tai tu privalai atlikti man šimtą darbų.
Vaikinas sutiko su iškeltomis sąlygomis ir ėmė vykdyti jos kaprizus. Iš pradžių ji privertė vaikiną įkopti į aukštą ir gana stačią uola. Vėliau liepė nušokti nuo stačios uolos. Šokdamas nuo aukštos uolos vaikinas susilaužė koją. Tada mergina įsakė jam vaikščioti ir… nešlubuoti. Ir vardino gražuolė kaskart vis naujas užduotis: perplaukti plačią ir sraunią upę, parklupdyti isišėlusį žirgą, nušauti aukštai padangėje skrendantį paukštį ir t.t.
Taip vieną po kitos vaikinas atliko devyniasdešimt devynias labai sunkias užduotis. Liko vienintelis, paskutinis – šimtasis darbas. Tada mergina jam tarė:
- O dabar pamiršk savo tėvą ir motiną, pamiršk savo gimtąją kalbą.
Vaikinas piktai pasižiurėjo į ją, nieko nepasakęs šoko ant žirgo ir nušuoliavo visiems laikams.
Pakelkime taures už tai, ko niekada negalima išsižadėti – tėvų ir savo gimtosios kalbos!

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Kad jūsų norai apsvaigtų nuo jūsų galimybių!

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Sūnus ketina vesti.
- Justai, kada gi pagaliau vesi?
- Kai surimtėsiu.
- O kada surimtėsi?
- Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris.
- Kodėl?
- Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės.
- Sūneli, nevesk gražuolės! – pataria motina.
- Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems.
- Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus.
Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko:
- Justai, nevesk sausio menesį, – vesk balandį.
- Kodėl? – nustebo vaikinas.
- Išloši dar tris mėnesius.
Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Gyveno kartą karalius ir turėjo jis dukrą. Būrėja išbūrė, kad kai dukra sulauks 18-kos metų, ji pagimdys kūdikį. Karalius labai to nenorėjo ir uždarė ją į patį auksčiausia bokštą. Pats valgyti nešė, nieko artyn neprileido. Kai karalaitei suėjo 18-ka, pagimdė ji kudikėlį
Tad išgerkime, už Karlsoną, kuris gyvena ant stogo.

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Linkime nelaimių, kančių, skausmo, nusivylimo ir viso, kas blogiausia, IŠVENGTI!
Pakelkima tostą už išvengimus!

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Piršlybų menas. Jaunuolis atvyko pas turtingą ūkininką piršlybų. Su mylimąja jis jau buvo susitaręs, liko pakalbėti su tėvais. Pokalbis vaikinui buvo sunkus. Iš susijaudinimo jis peiliuku drožė lazdelę, kurią laikė rankose. Ūkininkas klausėsi būsimo žento ir įdėmiai sekė jo judesius. Tasai drožė ir drožė, kol iš lazdelės nieko nebeliko. Merginos tėvas ir sako:
- Vaikine, matau, kad tamsta pasiturintis ir esate neblogos išvaizdos Bet dukters už tamstos neišleisiu. Jeigu iš lazdelės būtum ka nors išdrožinėjęs ar išdrožęs, abejonių man nekiltų. Tačiau tamsta lazdelę nieku pavertei. Tai tamsta vėjais paleisi visą mano turtą, kurį esu sukaupęs. Iššvaistęs viską, šeimą elgetomis paleisi. Aš tiksliai nustačiau tavo charakterį.
Tad pakelkime taures už tikrą piršlybų meną ir nepasikliaukime savo jėgomis, kad mažmožis nesužlugdytų gerų ketinimų. Už piršlius!

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Dzūkas ir suvalkietis buvo pakviesti į vestuves. Jų vietos už vestuvinio stalo buvo šalia ir jie ėmė kalbėti apie vestuvines dovanas jaunavedžiams.
- Aš atvežiau arbatos servizą dvylikai asmenų, - kukliai prisipažino dzūkas.
- O aš, - išdidžiai pareiškė suvalkietis, - atboginau arbatai pilstyti tinkleli su aštuoniasdešimt aštuoniomis skylutėmis.
Tad pakelkime taures už atneštas svečių dovanas ir jų įteikėjus!

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)


Vestuviniai tostai

Vienas viengungis jautėsi labai vienišas. Norėdamas patirti bent kiek meilės jis sykį ėjo ieškoti laisvo elgesio merginos. Jau netoli nuo jos namu kažkas smarkiai trinktelejo ir tiesiai jam po kojomis ant šaligatvio ištiško dubenėlis su bulvių salotomis. Kilstelėjęs galvą vienišius pamatė penktojo aukšto lange iš išgasčio perbalusios merginos veidą. Ši baisiausiai atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjusi atvėsinti ant palangės bulves, tačiau dubenėlis išslydęs jai iš rankų.
Praėjus pirmajam išgasčiui, vaikinas suprato, kas atsitiko. Visas jo kostiumas, veidas bei plaukai buvo aptaškyti. Kur toks benueisi. Jis prisiminė, kad automobilyje turi kitą kostiumą ir marškinius, nes karštą vasaros dieną kartais tekdavo persirengti.
Kadangi persirengti gatvėje buvo nepatogu, tai nelaimėlis užėjo į cheminę valyklą ne tik persirengti, bet ir atiduoti kostiumą išvalyti. Išsikalbėjo su valyklos savininke - jauna gražia moterimi. Kadangi darbo diena jau baigėsi, pakvietė ją pavakarieniauti ir papasakojo tą nutikimą. Besikalbėdamas jis visiškai pamiršo savo ankstesnį ketinimą. Po aštuonių mėnesių juodu susituokė. Per sutuoktuves jauniesiems po kojomis barstomos gėlės, žiedai šiai jaunajai porai vestuvininkai ant bažnyčios laiptų išpylė dubenėlį bulvių salotų. Tai buvo tinkamiausias sveikinimas. Nes jei ne tos salotos, tai jaunikis niekada nebūtų susipažinęs su savo busimąja žmona: jis niekada tame rajone nesilankydavo.
Merginos, jeigu norite sėkmingai ištekėti ir gauti gerą vyrą, pirmiausia išmokite gaminti skanias salotas. To jums linkėdami mes keliame savo taures.

Debug information: Tostai (Visi tekstai Vestuviniai tostai)