Ateina žydas pirklys pas žydą milijonierių ir sako: - Klausyk, Dovydo sūnau, ar nori fainą gešeftą padaryti? - O koks tas gešeftas? - susidomi milijonierius. - Ar nori per pusvalandį uždirbti penkis milijonus dolerių? - Nu, noriu O ką aš turiu daryti? - Žadėjai savo dukrai duoti dešimt milijonų dolerių kraičio - Nu žadėjau O ka? - Išleisk tu ją už manęs! Aš sutinku ją paimti už penkis milijonus. Tad pakelkime taures už tas merginas, kurios tapo priedu prie kraičio.
Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po pirmos vestuvinės nakties ji jam sako: - Brangusis, mes turėsime tris nuostabias dukreles. - Kaip tai, - stebisi vyras. Iš kur žinai, kad mergaites, ir kodel iš karto tris? - Na, jos dabar pas mano mama Tad išgerkime už tai, kad jaunavedžių šeima greitai pagausėtų
Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: - Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui… Antrasis tarė šitaip: - Meilė – tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną… O trečiasis pripažino tokią tiesą: - Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje… Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis. Tad pakelkime taurę už meilę!
Svetimšalis žmogus mieste sutiko vaikiną su mergina ir paklausė: - Kaip jūsų kalba pasakyti: „Aš tave myliu”? Vaikinas tylėdamas stipriai apkabino merginą ir tarė: - Štai kaip kalba apie meilę mūsų krašto žmonės! Tad pakelkime taurę už meilę, kuriai nereikalingi jokie žodžiai!
Sūnus ketina vesti. - Justai, kada gi pagaliau vesi? - Kai surimtėsiu. - O kada surimtėsi? - Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. - Kodėl? - Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. - Sūneli, nevesk gražuolės! - pataria motina. - Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. - Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus. Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko: - Justai, nevesk sausio menesį, - vesk balandį. - Kodėl? - nustebo vaikinas. - Išloši dar tris mėnesius. Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.
Pirmaisiai metais po vestuvių kalba vyras, o moteris jo klausosi. Antraisiai metais kalba moteris, o vyras jos klausosi. Trečiaisiais metais jie abu kalba, o kaimynai klausosi. Tad palinkėkime jauniesiems, kad jiems netrūktų temų kalbėtis, o kaimynams nesibaigtų kantrybė klausytis.
Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jūreivis, talžomas šaltų bangų, sako: - Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima! Ir gavo 1 rastą. Kitas jūreivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto! Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!
Piršliavimas. Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų. - Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų!- sako vaikinas. - Pagirtina! - Nerūkau. - Labai gerai,- sutinka tėvas. - Kortų net į rankas neimu. - Aišku… - Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis… - Puiku. - Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos? - Niekuomet! – suriko tevas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamsta rodytų pavyzdžių. Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
– Ar tu mane myli? – glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji. – Žinoma, myliu, – švelniai atsako jis. – O kodėl manęs nevedi? – Kas čia per tavo įpročiai – visada keisti pokalbio temą. Brangioji, aš tave vesčiau pagal principą – vesti, kad ir šalaputrę, bet ne gražuolę. – Aš irgi tekėsiu pagal principą – ištekėti, kad ir už kvailio, bet pinigingo. Mielasis, kai mudu susituoksim, turėsim tris gražius vaikučius. – Iš kur tu žinai? – Jie dabar gyvena kaime pas mano mamą. Ar tu paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis? – Paprašiau. – O ką jis sakė? – Aš paskambinau telefonu, ir jis man atsakė: „Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju“. Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną? – Žinoma. Tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlygą. Pakelkime taures už muziką ir dainą, kurie žmogų lydi visą gyvenimą.