Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Kad eitume savo keliu
Kartą Molą su sūnumi išsirengė į kaimyninį kaimą. Jis pasodino sūnų ant asilo, o pats ėjo pėsčiomis šalia.
- Žiūrėkite, pagyvenęs žmogus eina pėsčias, o jaunas dildo užpakalį ant asilo...
Tuomet Molą su sūnumi pasikeitė vietomis.
- Žiūrėkite, - vėl stebėjosi praeiviai. — Suaugęs sėdi, o vaikelį verčia eiti pėsčiam...
Molą nulipo nuo asilo, ir dabar su sūnumi abu ėjo pėsčiomis.
- Tik pažiūrėkit, tik pažiūrėkit, - vėl juos badė pirštais praeiviai. — Asilas eina tarsi ponaitis, o tėvas su sūnum negaili varganų kojų!
Tada Molą abu su sūnumi atsisėdo ant asilo.
- Tik pažiūrėkite, - vėl juokėsi praeiviai. — Dviese kankina asilą, vargšui net kvėpuoti sunku.
Tada Molą nulipo, užsivertė ant pečių asilą ir tarė: - Matyt, tik dabar aš išvengsiu žmonių patyčių! Tad išgerkime už tai, kad niekada nekreiptume dėmesio į žmonių apkalbas, o užtikrintai eitume savo keliu!

Debug information: Įvairūs

Kiti

Jei pamatai juodą katę ir nori išvengti nemalonumų, spjauk per kairį petį 3 kartus.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie gyvūnus, Prietarai apie kates

Kiti

Choreografinis folkloras – tai liaudies kūryba, apimanti šokius, ratelius, žaidimus ir apeiginius veiksmus su choreografiniais elementais. Choreografinis folkloras yra glaudžiai susijęs su vaidyba, tautosaka, vokaliniu ir instrumentiniu folkloru.

Senos kilmės choreografinis folkloras susijęs su magija ir apeigomis (buvo mirties, gimimo, iniciacijų, vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo ir kitų ritualų dalis). Pasilinksminimų choreografinis folkloras pradėjo formuotis vėliau, tačiau manoma, kad jo kilmė taip pat siekia pirmykštės bendruomenės laikus. Palyginti su apeiginiu, pasilinksminimų choreografinio folkloro raida buvo spartesnė ir laisvesnė, labiau veikiama laikotarpio madų ir varžybinių paskatų, didesnę reikšmę įgavo šokėjų meistriškumas ir improvizacija.

Lietuvių choreografinis folkloras skirstomas į šokamąsias (choreografines) sutartines, žaidimus, ratelius ir šokius, nors tokia klasifikacija nėra griežta, nes neretai sunku atskirti šokį nuo ratelio, ratelį nuo žaidimo.

Šokamosios sutartinės turi daugiausia archajiškų bruožų, išsiskiria originalumu ne tik dėl specifinės muzikos, bet ir dėl savitų šokimo būdų, ypatingos judesių sąsajos su muzika, pasireiškiančios kanono principu trejinių choreografijoje, būdingu priešpriešiniu judėjimu bei pozicijomis kontrapunktinės polifonijos sutartinėse.

Rateliai (rytinėje Lietuvos dalyje dar vadinami darželiais, vakarinėje – žaidimais) atliekami grupėje, dainuojant dainą ir vaikščiojant ar stovint 1–2 (rečiau 3) ratais, eilėje ar voroje, dalį posmo sukantis, pinant, landžiojant arba judesiais pavaizduojant dainos tekstą. Pagal būdingas choreografines figūras rateliai skirstomi į rato, eilių, grandinėlės, gyvatėlės, tiltelio, vartelių pogrupius.

Žaidimuose choreografija persipina su varžybiniais ir vaidybiniais veiksmais – gaudymu, žaidėjų pasirinkimu ir pervedimu iš vienos grupės į kitą, spėliojimu, dialogu tarp skirtingų veikėjų ir pan. Žaidimams būdingi laisvi judesiai, kurie menkai arba visiškai nepriklauso nuo dainos ritmo. Žaidimams priskiriami ir tokie choreografinio folkloro kūriniai, kuriuose arba yra bent minimalus kalbamasis tekstas ir kai kurių choreografijos elementų, arba jų nėra, tačiau žaidžiant jie gali atsirasti (pvz., išperkant fantus).

Šokiuose įvairūs žingsniai, jų junginiai ir figūros sudėtingesni, jie atliekami pagal tam tikrą ritmą ir tvarką, dažniausiai skambant instrumentinei muzikai. Šokius galima suskirstyti į porinius, kadrilinius ir grupinius, kurie turi bendrų bruožų su rateliais (pvz., „Vėdaras“). Kai kuriuose šokiuose, pvz., įvairiose ratelinėse polkose bei valsuose, susilieja porinių šokių ir ratelių bruožai, atsiranda žaidimo elementų arba šokis įtraukiamas į žaidimą. Taigi ribos tarp įvairių lietuvių choreografinio folkloro rūšių nėra griežtos.

Debug information: Tautosaka, Folkloras

Kiti

Buitinės pasakos turi bendrų bruožų su anekdotais, pasakojimais, nes jose vaizduojamas realus gyvenimas ir buitis. Buitinių pasakų veikėjai yra paprasti žmonės. Naudojant kontrastą, vaizduojamas konfliktas tarp skirtingo socialinio statuso veikėjų (berno ir pono ar dvasininko ir t.t.) arba tiesiog pašiepiami tam tikri žmonių būdo bruožai (tingumas, kvailumas, nesugebėjimas tinkamai elgtis) ar poelgiai (apgavystės, nevykusios išdaigos). Nors buitinėse pasakose vaizduojama tikroviška aplinka, gamtos dėsniai, vis dėlto įvykiai, apie kuriuos pasakojama, yra tiek nepaprasti, kad niekada negalėjo būti tikrovėje.

Buitinė pasaka “Žmogus šuns vietoj”:

Kitąsyk, kada baudžiava buvo, ponai turėjo didelę valią ant žmonių: ką ponas norėjo, tą su žmogum darė. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo už šunį iš savo kaimyno. Šits, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų, tai yra už šunį žmogų davė. Ir žmogus negalėjo priešintis. Kad ir mirti būtų paskyrę, ir tada neturėjo valią žodį ištart, nes žmogus tai buvo pono savastis, taip, kaip dabar mums galvijai.
Na, tas žmogus, paskirtas į šuns vietą, turi ir šuns pareigas pildyt: turi pamazgas lakte lakt, būdoj gulėt ir pono namus saugot.
Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis. O žmoginis šuo, tai matydamas, loja:
– Im, im, im, im, im!
O kada vedė jau per kiemą, šuo lojo:
– Ved, ved, ved, ved, ved!
Ponas manė, kad jo šuo tyčia taip loja, – žmogus tai būtų atėjęs po langu pasakyti, kad ima arba veda.
Ant rytojaus anksti ponas nori važiuot į svečius – jau jo staininių arklių nėr. Puolė ponas ant savo šuns su levo smarkumu, o šuo nė gero neduoda:
– Aš, – sako, – lojau gana, o kad tu nėjai žiūrėt, tai kas tau kaltas!
Tada ponas ką tik išmanė, tam žmogui darė. Ant galo puolė prie savo kaimyno, kad jam negerą šunį davęs, – padavė į teismą.
Teismas tą žmogų neva išteisino, bet ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis norėjo. Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą.

Buitinė pasaka “Akla merga”:

Atvažiava piršliai pas mergą, katra striuka matyma. Ir dabar jin paded adatą pri slanksniui gryčia be padlagos. Ir dabar jis sėdž su tais kavalieriais už stala ir jin saka:
– Mama, paimk adatą, – saka, – po slanksčiu yra, matas.
Dabar tas piršlys, tas jaunikis šnek:
– Kaip yra, kad žmonės saka, kad nemata. Tai kaip čia dabar tą adatėlą mata?
Ta motin saka:
– Aik, vaikeli, i paimk.
Ta nueje, paėme to adato, padave tai motinai. Grįžt atgal – i uzbons alaus pastatyts tiem piršliam. Kaip dėja su ranka:
– Škac, bjaurybe, ko čia tupi an ta stala!
Tie suprata, kad jin tyčia pati padėje, pati i prėje. A pamata uzboną, kaip dėja su ranka, galvoja, kad tup ten katins.

Debug information: Tautosaka, Pasakos

Kiti

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai.

Debug information: Šventės, Gegužės mėnesio šventės, Pavasario šventės

Kiti

Išėjo pasaulis,išėjai ir tu,
Nebeliko meilės,nebėra jausmų,
Vėl norėčiau skristi, aš tarp debesų,
Ir svajoti meilę, apie mus abu.
Bet tai buvo sapnas,kuriame mačiau tave,
Kuriame galėjau sutikti visada.
Bet mėnesiena dingo ir atvaizdas jame,
Mano sapnas dingo ir jo jau nebėra.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Orų prognozė: šilti, draugiški sveikinimai plačiu frontu juda į tavo pusę karštu vėju, lietus užklups tinkamu laiku lydimas dovanų...

Debug information: Įvairūs

Kiti

Tu didžiausia pagarba galiu kreiptis į Tave. Su didžiausiu
pasitikėjimu galiu ateiti pagalbos, patarimo ar užtarimo.
Su didžiausia viltimi galiu išlieti Tau savo svajones ir
džiaugsmus. Žinau, jog visuomet būsiu suprasta, sulauksiu
paramos bet kokiuose savo veiksmuose.

Tavo šventėje su pasididžiavimu kalbu apie tai visiems
girdint ir noriu, kad žinotum, jog labai branginu mūsų nuostabų
bendravimą, kurį išsaugojome nuo vaikystės dienų.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai pusbroliui, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Balandžio 18-ąją Pasauline paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena paskelbė Tarptautinės tarybos paminklosaugos ir žymių istorinių vietų klausimais (IKOMOS) asamblėja, veikianti prie UNESCO. Šventė minima nuo 1984 m. Šią dieną visame pasaulyje skatinama pagerbti reikšmingus kultūrinius paminklus, atrestauruoti griūvančius, suirusius paminklus.

Debug information: Šventės, Balandžio mėnesio šventės, Pavasario šventės

Kiti

Tikėjimai ? mitinę pasaulėžiūrą išreiškiantys trumpieji pasakymai. Paprastai jiems priskiriami į kitus folkloro žanrus nepatenkantys mitologinio arba maginio pobūdžio tekstai. Dalis tikėjimų turi tipišką sintaksinę ir semantinę struktūrą (jei…, tai…):

Jeigu arklys iš stonios vedamas baidos, atsispiria ? bus pavogtas.
Jeigu atkalbi nuo gyvatės, neužmušk gyvatės ? užkalbėjimas bus nepamačlyvas.

Dažnai tai draudimai, perspėjimai, spėjimai, pvz.:

Nagų negalima mest ant žemės, nes velnias surinkęs nusineš į pragarą, tada po mirties reikės pragare ieškot nagų.
Nagus nusikarpius reikia sudegint ugny ? po mirties juos bus lengva rast.
Kano peilis bus atšipęs, tam bus pati tinginė.
Kad vėlybos Velykos, tai vėlybas ir pavasaris.

Tokie reglamentuojantys tikėjimai galėtų būti apibrėžti kaip tam tikro elgesio ar interpretacijos taisyklės, sukurtos atsižvelgiant į mitinius ar mistinius, o kartais ir realius pasaulio ryšius.

Kita dalis tikėjimų yra didesnių folkloro naratyvų (mitų, sakmių), papročių fragmentai ir mitinę sampratą atspindintys teiginiai:

„Seniau akmenys augo”,
„Aitvarą galima išperinti iš gaidžio kiaušinio”,
„Perkūnų yra keturi”,
„Nemušk gyvatės akmeniu: akmuo ? gyvatės brolis, neužmuši” ir t.t.).

Tarptautinėje folkloristikos erdvėje terminas tikėjimai turi ir kitą, platesnę reikšmę ? tai tautos pasaulėjautą išreiškiantys tekstai bei papročiai ir liaudies žinija (sakmės, pasakos, liaudies medicina, liaudies botanika ir t.t.).

Debug information: Tautosaka, Pasakymai

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...