Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai. Dar kitaip Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis (Velykėlėmis).

Debug information: Šventės, Balandžio mėnesio šventės, Kovo mėnesio šventės, Pavasario šventės

Kiti

Kaip daina tolumoj nuskambėjus
Mūsų dienos negrįš atgalios.
Tik jų aidą nunešdamas vėjas
Užn kalnų ir toliau bekartos.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Italų patarlės ir priežodžiai. Italų posakiai.

  1. Išmintingas žmogus abejoja savimi, kvailas – kitais.
  2. Kai negaunate to, ko norėjote, įgaunate patirties.
  3. Kas juokiasi, tas iš savo karsto traukia vinis.
  4. Kas nori gyventi ramiai, turi girdėti, matyti ir tylėti.
  5. Nėra tokio pikto šuns, kuris nevizgintų uodega.
  6. Nugali tas, kuris ištveria.

Debug information: Patarlės, Italų posakiai, Italų priežodžiai

Kiti

Karo ir rekrutų raudos – tai išvykstančių į karą ar karo tarnybą (t.y. iš sėslaus, ramaus, uždaro kaimo bendruomenės gyvenimo į nežinią ir galbūt žūtį) apraudojimas. Šios raudos artimai susijusios su laidotuvių raudomis.

Karo ir rekrutų rauda:

Sūneli mano brangiausas,
Mano mylimiausias,
Oi, tai tave paėmė
Ciesoriaus slūžbelėn,
Tai tavo kaulus laužys
Sunki slūžbelė,
Tai tavo galvelę nulenks
Sunki mundierėlė,
Tai tavo rankelės skaudės
Nuo sunkių šoblelių,
Tai tavo kojeles išmiklins
Didelės kelionėlės,
Pakol tu išvaikščiosi
Po visas šaleles!
Tai tu nesgailėki
Balto popierėlio,
Tai tu atrašyki
Į savo namelius,
Į savo namelius,
Į mylimus tėvelius!

Debug information: Tautosaka, Raudos

Kiti

Tegul būna jūsų namai pilni skalsos ir santarvės, laimės ir pakantumo, o jūsų širdys - meilės, džiaugsmo ir vilties.

Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Trumpas kalėdinis sveikinimas Sms su kalėdom Kalėdiniai linkėjimai)

Kiti

Du gaidžiai susimušė kieme ir vienas nugalėjo. Jis užskrido ant stogo ir ėmė girtis savo jėga ir vikrumu. Gyrėsi ir save garbino vis garsiau ir garsiau. Staiga atskrido erelis, čiupo gaidį ir jį nusinešė.
Tad išgerkim už tai, kad jėga ir kuklumas visada gyventų drauge!

Debug information: Įvairūs

Kiti

1975 m. UNESCO paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine muzikos diena. Vienas iš šios šventės iniciatorių – kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.Šią dieną įvairiose šalyse rengiami geriausių šalies atlikėjų koncertai.

Debug information: Šventės, Rudens šventės, Spalio mėnesio šventės

Kiti

Kad eitume savo keliu
Kartą Molą su sūnumi išsirengė į kaimyninį kaimą. Jis pasodino sūnų ant asilo, o pats ėjo pėsčiomis šalia.
- Žiūrėkite, pagyvenęs žmogus eina pėsčias, o jaunas dildo užpakalį ant asilo...
Tuomet Molą su sūnumi pasikeitė vietomis.
- Žiūrėkite, - vėl stebėjosi praeiviai. — Suaugęs sėdi, o vaikelį verčia eiti pėsčiam...
Molą nulipo nuo asilo, ir dabar su sūnumi abu ėjo pėsčiomis.
- Tik pažiūrėkit, tik pažiūrėkit, - vėl juos badė pirštais praeiviai. — Asilas eina tarsi ponaitis, o tėvas su sūnum negaili varganų kojų!
Tada Molą abu su sūnumi atsisėdo ant asilo.
- Tik pažiūrėkite, - vėl juokėsi praeiviai. — Dviese kankina asilą, vargšui net kvėpuoti sunku.
Tada Molą nulipo, užsivertė ant pečių asilą ir tarė: - Matyt, tik dabar aš išvengsiu žmonių patyčių! Tad išgerkime už tai, kad niekada nekreiptume dėmesio į žmonių apkalbas, o užtikrintai eitume savo keliu!

Debug information: Įvairūs

Kiti

Jei pamatai juodą katę ir nori išvengti nemalonumų, spjauk per kairį petį 3 kartus.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie gyvūnus, Prietarai apie kates

Kiti

Choreografinis folkloras – tai liaudies kūryba, apimanti šokius, ratelius, žaidimus ir apeiginius veiksmus su choreografiniais elementais. Choreografinis folkloras yra glaudžiai susijęs su vaidyba, tautosaka, vokaliniu ir instrumentiniu folkloru.

Senos kilmės choreografinis folkloras susijęs su magija ir apeigomis (buvo mirties, gimimo, iniciacijų, vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo ir kitų ritualų dalis). Pasilinksminimų choreografinis folkloras pradėjo formuotis vėliau, tačiau manoma, kad jo kilmė taip pat siekia pirmykštės bendruomenės laikus. Palyginti su apeiginiu, pasilinksminimų choreografinio folkloro raida buvo spartesnė ir laisvesnė, labiau veikiama laikotarpio madų ir varžybinių paskatų, didesnę reikšmę įgavo šokėjų meistriškumas ir improvizacija.

Lietuvių choreografinis folkloras skirstomas į šokamąsias (choreografines) sutartines, žaidimus, ratelius ir šokius, nors tokia klasifikacija nėra griežta, nes neretai sunku atskirti šokį nuo ratelio, ratelį nuo žaidimo.

Šokamosios sutartinės turi daugiausia archajiškų bruožų, išsiskiria originalumu ne tik dėl specifinės muzikos, bet ir dėl savitų šokimo būdų, ypatingos judesių sąsajos su muzika, pasireiškiančios kanono principu trejinių choreografijoje, būdingu priešpriešiniu judėjimu bei pozicijomis kontrapunktinės polifonijos sutartinėse.

Rateliai (rytinėje Lietuvos dalyje dar vadinami darželiais, vakarinėje – žaidimais) atliekami grupėje, dainuojant dainą ir vaikščiojant ar stovint 1–2 (rečiau 3) ratais, eilėje ar voroje, dalį posmo sukantis, pinant, landžiojant arba judesiais pavaizduojant dainos tekstą. Pagal būdingas choreografines figūras rateliai skirstomi į rato, eilių, grandinėlės, gyvatėlės, tiltelio, vartelių pogrupius.

Žaidimuose choreografija persipina su varžybiniais ir vaidybiniais veiksmais – gaudymu, žaidėjų pasirinkimu ir pervedimu iš vienos grupės į kitą, spėliojimu, dialogu tarp skirtingų veikėjų ir pan. Žaidimams būdingi laisvi judesiai, kurie menkai arba visiškai nepriklauso nuo dainos ritmo. Žaidimams priskiriami ir tokie choreografinio folkloro kūriniai, kuriuose arba yra bent minimalus kalbamasis tekstas ir kai kurių choreografijos elementų, arba jų nėra, tačiau žaidžiant jie gali atsirasti (pvz., išperkant fantus).

Šokiuose įvairūs žingsniai, jų junginiai ir figūros sudėtingesni, jie atliekami pagal tam tikrą ritmą ir tvarką, dažniausiai skambant instrumentinei muzikai. Šokius galima suskirstyti į porinius, kadrilinius ir grupinius, kurie turi bendrų bruožų su rateliais (pvz., „Vėdaras“). Kai kuriuose šokiuose, pvz., įvairiose ratelinėse polkose bei valsuose, susilieja porinių šokių ir ratelių bruožai, atsiranda žaidimo elementų arba šokis įtraukiamas į žaidimą. Taigi ribos tarp įvairių lietuvių choreografinio folkloro rūšių nėra griežtos.

Debug information: Tautosaka, Folkloras

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...