Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku. Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty. Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint. Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti. Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn. Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu.. Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę.. Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta..
Ženkit saulėtu gyvenimo taku, Skinkit pačius gražiausius žiedus, Neškit džiaugsmą ir laimę vienas kitam Ir būkit neišskiriami draugai - a m ž i n i d r a u g a i!
Vėl vasara žydi laukinės rožės Balti žiedai sakys: "Myliu tave" O kai rudens šalna nuskriaus jų švelnų grožį Ieškosim jų mes širdyse Jei meilė pasiliks - žydes laukinės rožės Ilgai, ilgai tik tau ir man.
Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės patekėjimas, kad kaskart vis labiau suprastum save, kad kaskart vis labiau tikėtum draugais, kad kaskart vis labiau norėtum gyvent ir mylėti.