Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne. Ar matei kaip auga medis? Aš ne. Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne. Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne. Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne. Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne. Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne. Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne. Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje? Aš mačiau.. TAVE
Draugas - tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.. Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas.. ir tik jomis gyvena širdyje, džiugu, kad tas pėdsakas yra Tavo.
Nebijok žaizdų - jos užgyja Nebijok skausmų ...- jie praeina Nebijok mirties - ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik arba mylėk.
Negailėkit gerų žodžių - Jų taip dažnai gyvenime stinga, Taip dažnai mes nemokame būti draugais. Negailėkit gerų žodžių - Jie išmoko mylėti Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU..
Aš einu tyliu tyliu taku Tu eini šalia mamęs kartu kartu, Vėjas ūžia taip nyku nyku Bet kadangi mes abu kartu Tai mums nesunku, Galim nukeliauti daug šaltų kelių, Nors ir tūkstančius mylių Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu, Nors įsitikinusi nesu Nes kitaip tos tūkstančiai mylių Bus nukeliautos, Be tavo lyg vanduo žydrų akių, Be jų aš negaliu Man jos suteikia vilčių Nebijot sunkių dienų ar valandų, Nes kartais jos būna aštriu, kaip adatos galu, Bet aš galiu, nes medžiai ošia, o aš dar vis einu Bet kartu ir tu..