Atradau naują jausmą.. Gal meilę, gal skausmą? Nenoriu būt viena.. Noriu prisimint tave.. Kai buvome mes kartu.. Tarp ąžuolų didžių.. Kaip džiaugėmės kartu, Kai skausmą iškęsdavome kartu.. Ar prisimeni tai, Kaip pykdavomės dažnai? Tada norėjau atsiskirti, Numirti.. Bet susitaikę mes abu, Eidavome pirkt ledų, Nenoriu prarast tavęs, Nenoriu būt vieną,- Sakydavau aš tyliai, O tu duodavai man ranką, Ir pasakydavai, Mes būsime ilgai kartu, Mane tai nuramindavo, O tu dar pridėdavai, Net danguje..
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne. Ar matei kaip auga medis? Aš ne. Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne. Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne. Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne. Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne. Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne. Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne. Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje? Aš mačiau.. TAVE
Draugas - tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.. Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas.. ir tik jomis gyvena širdyje, džiugu, kad tas pėdsakas yra Tavo.
Nebijok žaizdų - jos užgyja Nebijok skausmų ...- jie praeina Nebijok mirties - ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik arba mylėk.
Negailėkit gerų žodžių - Jų taip dažnai gyvenime stinga, Taip dažnai mes nemokame būti draugais. Negailėkit gerų žodžių - Jie išmoko mylėti Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU..