Kai tave palieka draugas, Kai tau skaudu, kai tau graudu, Žinok! Nes tai žinoti verta, Nebuvo niekad jis tikru draugu. Išėjo jis duris užtrenkęs, Neatsigrežęs, lyg vagis, Neverk! Jis ašarų nevertas, Neverk! Žaizda tuojau užgis, Tikėk! Draugystė niekad neišdyla, Kaip tas mėnulis ir dangus. Žinok, kad niekad neapvylė, Tikra draugystė dar žmogaus, Ir jai tave palieka draugas, Kai tau skaudu, kai tau graudu, Žinok! Nes tai žinoti verta, Nebuvo niekad jis tikru draugu.
Nesigręžiok atgal, nes niekur nenueisi. Jei nuolat dairysies per petį ir svarstysi "kas būtų, jeigu...", tai pražiopsosi viską, as tavęs laukia ateityje. Todėl drąsiau žvelk į priekį!
Man nereikalingas draugas, kuris dėl visko su manim sutinka, keičiasi su manimi pažiūromis, linkčiodamas galvą: juk šešėlis tą patį daro geriau. Plutarchas
Pabudo pievos, gojai, miškas, Taip gera širdyje pajaust tave.. Einu aš atvira širdim į viską Ir nebijau aš atiduoti tau save. Priglausk mane prie savo begalybės Ir niekada nebepaleisk.. Ir kai bus gera iki beprotybės PAVASARI - tu savo darbą atlikai! Pavasari - myliu tave!