Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
Kai kurie žmonės ateina į mūsų gyvenimus ir greitai išeina. O kai kurie žmonės tampa draugais ir pasilieka truputį.. Palikdami nuostabius pėdsakus mūsų širdyse. Ir po to mes niekada nebūname tokie patys, nes esame radę gerą draugą..
Kodėl sunku ištarti MYLIU, kai tai savy jauti?? Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti? Kodėl pasaka pasibaigia knygos vydury?.. ir palieka gilų randą kažkieno širdy.. Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, o užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto..?
Aš žinau, tu žodžio nepratarsi, Nepaduosi rankos išdidus ... Vien tik akys pasakys be garso Pyksti, džiaugiesi, ar sunku. Tu neprimeni man to, kas jau praėjo Ir neliesk užgijusių žaizdų, Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom, Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.