Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Etiologinės, arba pasaulio kūrimo sakmės – tai kūriniai, pasakojantys apie tam tikrų universalių dalykų – gamtos objektų, visuomenės reiškinių ir pan. – kilmę, arba atsiradimą. Pasak L. Saukos, „tai pramanyta gamtos istorija, kurią žmogus sukūrė, aiškindamasis pirmapradės kilmės paslaptis“. Šioms sakmėms dažnai būdingas religinis pobūdis, sąsajos su krikščionybe ar populiariais liaudies tikėjimais.

Etiologinė sakmė “Žmogaus sutvėrimas”:

Labai senais laikais, kai dar žmonių ant žemės nebuvo, gyveno vienas ponas Dievas, visų karalių karalius. Bet tada jis dirbo visus prastus darbus, kaip ir mes kad dirbame. Kartą Dievas plovė puišiną veidą, nes, pečių bekūrendamas, buvo susitepęs. Jam besiprausiant, vienas lašas vandens nukrito žemėn. Tas vandens lašas, nukritęs žemėn, pavirto žmogum. Taip ir buvo sutvertas pirmasai žmogus. Dievas, matydamas, kad vienam žmogui labai nuobodu, sutvėrė moterį. Vyrą pavadino Adomu, o moterį – Ieva.

Etiologinė sakmė “Pasaulio sukūrimas”

Iš pradžių nebuvo nieko – nei žemės, nei dangaus, vien tik vandenys. Miglose viršum tų vandenų vaikščiojo ponas Dievas. Spjovė ponas Dievas kairėn, o ten atsirado žmogaus pavidalo šešėlis. Ponas Dievas pavadinęs esybę Liuciumi ir liepęs jam nerti į dugną vandenų atnešti smilčių. Pirmąkart Liucius neištarė “Vardan Dievo” kaip lieptas ir neparnešė smilčių. Antrąkart velnias taip pat padarė ir smilčių nepasiekė. Tik trečiąkart Liucius ištarė žodžius kaip lieptas ir parnešė smilčių, kelias burnoje ir sau paslėpęs. Išbarstė ponas Dievas smiltis po vandenis, ir ėmė jos augti ir plėstis, virto salomis ir žeme. Smiltys velnio burnoje taip pat ėmė plėstis, ir neiškentęs jis ėmė jas iš burnos spjaudyti. Kur biro smiltys ant žemės, ten krito ant pasaulio nelaimės.

Etiologinė sakmė “Vilnius”

Kartą Gediminas su savo kariais ir kunigaikščiais išjojo medžioti. Kiaurą dieną medžiojo, ragų aidai toli skambėjo. Atėjus vakarui, visi pavargę, išalkę susirinko ant aukštos kalvos, kur Vilnelė įteka į Nerį. Ten suvilko visus užmuštuosius žvėris – briedžius ilgais, lyg medžių šakos ragais, vilkus, gauruotus lokius. Gediminas tada nukovė didžiausią taurą. Visi nustebo, mat nebuvo matę tokio didelio. Naktis buvo rami ir šilta, todėl Gediminas panūdo ant tos kalvos ir miegoti. Ta vieta jam labai patiko – kalnas buvo apaugęs senais ąžuolais ir baltais beržais, pakalnėje plaukė Nėries upė. Ryto metą kunigaikštis atsikėlęs papasakojo regėjęs nuostabų sapną: ant aukšto kalno stovėjo didelis geležinis vilkas, o kaukė jis taip garsiai kaip šimtas vilkų. Niekas negalėjo Gediminui paaiškinti, ką toks sapnas galėtų reikšti, tik vyriausias lietuvių vaidila Krivių Krivaitis tarė: “Vyriausias kunigaikšti, geležinis vilkas yra miestas, kurį tu turi pastatyti ant šio kalno, miestas bus tvirtas kaip geležis. Priešai jį puldinės daug kartų, norėdami sugriauti ir suardyti, tačiau neįveiks jo. O tie stiprus vilko balsas reiškia, kad garsas apie galingą ir turtingą miestą pasklis plačiai po visą pasaulį. Gediminas pastatė miestą ant kalno, kur nakvojo, ir pavadino jį Vilniumi. Paskui persikėlė į jį gyventi. O per daugelį metų išsipildė Krivaičio žodžiai apie Vilniaus galybę ir garsumą.

Debug information: Tautosaka, Sakmės


Kiti

Už sąžiningumą
Rytų išminčius kartą aplankė kalėjimą, kuriame už įvairias bausmes kalėjo dvidešimt nuteistųjų.
- Už ką gi sėdite? - pasiteiravo išminčius.
Devyniolika iš dvidešimties nuteistųjų, vienas kitą perrėkdami, ėmė prisiekinėti, jog kalėjime jie atsidūrę be jokios kaltės, tiesiog dėl teisėjų aplaidžių klaidų. Ir tik dvidešimtasis kalinys sąžiningai prisipažino, jog jis kalėjime atliekąs bausmę už įvykdytą vagystę.
Ir išminčius įsakė tuoj pat paleisti į laisvę šį, dvidešimtąjį kalinį, tardamas:
- Šis kalinys gali turėti blogą įtaką visiems kitiems sąžiningiems žmonėms, čia atliekantiems bausmę.
Tad siūlau tostą už žmones, kurių sąžiningumas padeda jiems išlikti laisviems!

Debug information: Įvairūs


Kiti

Ne sniego pūkas leidžiasi į žemę,
Ne balti obelų žiedai krinta žemyn -
Tai angelai Kalėdų naktį šventą
Pragydo žemėj nelauktai!

Linkiu, kad jų giesmės atneštų vien tik džiaugsmą ir didelę laimę! Su šventėm!


Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Eiliuoti kalėdiniai sveikinimai)


Kiti

Už išradingumą
Petras su draugais, susirinkusiais jo bute, šventė gimtadienį. Kai žmona išėjo į virtuvę ruošti karštų patiekiu, Petras ėmė guostis:
- Aš jau seniai pastebėjau, jog mano žmona neturi jokio skonio. Bet štai užvakar ji apsivilko tokią pasibaisėtinai bjaurią suknelę, jog man tiesiog trūksta žodžių jai apibūdinti. Žinoma, aš neišdrįsau jai tiesiai pasakyti apie tai, bet kai ji išėjo į gatvę ir aš, pažvelgęs pro langą, pamačiau, kaip...
Tuo metu į kambarį netikėtai įėjo Petro žmona.
- Ir kas svarbiausia, — nė kiek nesutrikęs tęsė pasakojimą Petras, - šitą vargšą katinėlį jie rado pačioje televizijos bokšto viršūnėje...
Pono Petro žmona taip ir nesuprato, kas privertė visą kompaniją taip gardžiai ir vieningai nusikvatoti.
Tad pakelkime taurę už tuos vyrus, kurie visada randa išeitį iš pačių netikėčiausių situacijų!

Debug information: Įvairūs


Kiti

Tegul meilės kupinos dienos neša meilę į namus,
O mes visi pakelkim tostą už gražias gražias širdis!

Debug information: Įvairūs


Kiti

1996 m. Tarptautinė architektų sąjunga Barselonoje vykusioje Generalinėje asamblėjoje nusprendė paskelbti pirmąjį spalio pirmadienį Pasauline architektūros diena ir priėmė atitinkamą rezoliuciją. Šventę patvirtino Jungtinių tautų organizacija. Ši diena skirta aptarti žmonių gyvenamojo būsto problemas, spręsti su tuo kylančius klausimus.

Debug information: Šventės, Rudens šventės, Spalio mėnesio šventės


Kiti

Piktas kumštis nesmogia besišypsančiam veidui (Čanų).

Debug information: Sentencijos


Kiti

Vengrų patarlės ir priežodžiai. Vengrų posakiai.

  1. Ištekėti – ne naują skrybėlaitę užsidėti.
  2. Niekada neatidėk rytojui to, ką už tave kažkas gali padaryti šiandien.

Debug information: Patarlės, Vengrų posakiai, Vengrų priežodžiai


Kiti

Kiekvienais metais, Liepos 11 dieną Anglikonų ir Katalikų Bažnyčia, mini Šventąjį Benediktą Abatą, vienuolį, Bažnyčios mokytoją, bei Europos globėją.

Debug information: Šventės, Liepos mėnesio šventės, Vasaros šventės


Kiti

Brazilų patarlės ir priežodžiai. Brazilų posakiai.

  1. Geriau daug duonos, negu mažai vyno.
  2. Jeigu kvailiai mokosi, tai tik iš savo klaidų, o protingi – iš svetimų.

Debug information: Patarlės, Brazilų posakiai, Brazilų priežodžiai