Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Negalima mesti plaukų per langą, nes dažnai skaudės galvą.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie plaukus, Prietarai apie sveikatą


Kiti

Žvilgčiojimas į svetimus langus rodo, kad esi labai vienišas.

Debug information: Sentencijos


Kiti

Gruodžio 26 d. minime šv. Steponą, pirmąjį kankinį. Jis laikomas diakonų ir kenčiančių galvos skausmą globėju.

Debug information: Šventės, Gruodžio mėnesio šventės, Žiemos šventės


Kiti

Mieloji krikšto mama, šaunusis krikšto tėti,
Nusišypsojo laimė man jus abu turėti.
Padėkite tėveliams mane dorai auginti,
Bėdoj ištiesti ranką, prireikus – pamokinti.

Nors dar esu mažytis ir negaliu kalbėti,
Širdelė man iš džiaugsmo jau pradeda virpėti,
Kad šiandien iš Dievulio gavau tikrai puikius,
Gerus ir supratingus krikšto tėvelius.

Palaukit, paūgėsiu, galėsim pašėlioti,
Ir bus tikrai daug progų ką nors man dovanoti.
Aš nuolat Jūsų lauksiu, stipriai apsikabinsiu,
Labai karštai mylėsiu ir visada branginsiu.

Debug information: Krikštynų sveikinimai, Krikštynų sveikinimai tėvams, Sveikinimai krikštynų proga, Sveikinimai su krikštynom


Kiti

Kovo 14 diena vadinama ? (pi) diena, nes matematikoje ? reikšmė lygi 3,14 (suapvalinta iki 2 skaitmenų po kablelio). Skaičius ? (pi) reiškia apskritimo ilgio ir skersmens santykį.

Debug information: Šventės, Kovo mėnesio šventės, Pavasario šventės


Kiti

Draugystė dažnai baigiasi meile, bet meileė draugyste - niekada.

Debug information: Įvairūs


Kiti

Jai jums padovanoja daiktą, niekada negalima jo perdovanoti kitam, nes prisišauksite nesėkmes.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie dovanas


Kiti

Etiologinės, arba pasaulio kūrimo sakmės – tai kūriniai, pasakojantys apie tam tikrų universalių dalykų – gamtos objektų, visuomenės reiškinių ir pan. – kilmę, arba atsiradimą. Pasak L. Saukos, „tai pramanyta gamtos istorija, kurią žmogus sukūrė, aiškindamasis pirmapradės kilmės paslaptis“. Šioms sakmėms dažnai būdingas religinis pobūdis, sąsajos su krikščionybe ar populiariais liaudies tikėjimais.

Etiologinė sakmė “Žmogaus sutvėrimas”:

Labai senais laikais, kai dar žmonių ant žemės nebuvo, gyveno vienas ponas Dievas, visų karalių karalius. Bet tada jis dirbo visus prastus darbus, kaip ir mes kad dirbame. Kartą Dievas plovė puišiną veidą, nes, pečių bekūrendamas, buvo susitepęs. Jam besiprausiant, vienas lašas vandens nukrito žemėn. Tas vandens lašas, nukritęs žemėn, pavirto žmogum. Taip ir buvo sutvertas pirmasai žmogus. Dievas, matydamas, kad vienam žmogui labai nuobodu, sutvėrė moterį. Vyrą pavadino Adomu, o moterį – Ieva.

Etiologinė sakmė “Pasaulio sukūrimas”

Iš pradžių nebuvo nieko – nei žemės, nei dangaus, vien tik vandenys. Miglose viršum tų vandenų vaikščiojo ponas Dievas. Spjovė ponas Dievas kairėn, o ten atsirado žmogaus pavidalo šešėlis. Ponas Dievas pavadinęs esybę Liuciumi ir liepęs jam nerti į dugną vandenų atnešti smilčių. Pirmąkart Liucius neištarė “Vardan Dievo” kaip lieptas ir neparnešė smilčių. Antrąkart velnias taip pat padarė ir smilčių nepasiekė. Tik trečiąkart Liucius ištarė žodžius kaip lieptas ir parnešė smilčių, kelias burnoje ir sau paslėpęs. Išbarstė ponas Dievas smiltis po vandenis, ir ėmė jos augti ir plėstis, virto salomis ir žeme. Smiltys velnio burnoje taip pat ėmė plėstis, ir neiškentęs jis ėmė jas iš burnos spjaudyti. Kur biro smiltys ant žemės, ten krito ant pasaulio nelaimės.

Etiologinė sakmė “Vilnius”

Kartą Gediminas su savo kariais ir kunigaikščiais išjojo medžioti. Kiaurą dieną medžiojo, ragų aidai toli skambėjo. Atėjus vakarui, visi pavargę, išalkę susirinko ant aukštos kalvos, kur Vilnelė įteka į Nerį. Ten suvilko visus užmuštuosius žvėris – briedžius ilgais, lyg medžių šakos ragais, vilkus, gauruotus lokius. Gediminas tada nukovė didžiausią taurą. Visi nustebo, mat nebuvo matę tokio didelio. Naktis buvo rami ir šilta, todėl Gediminas panūdo ant tos kalvos ir miegoti. Ta vieta jam labai patiko – kalnas buvo apaugęs senais ąžuolais ir baltais beržais, pakalnėje plaukė Nėries upė. Ryto metą kunigaikštis atsikėlęs papasakojo regėjęs nuostabų sapną: ant aukšto kalno stovėjo didelis geležinis vilkas, o kaukė jis taip garsiai kaip šimtas vilkų. Niekas negalėjo Gediminui paaiškinti, ką toks sapnas galėtų reikšti, tik vyriausias lietuvių vaidila Krivių Krivaitis tarė: “Vyriausias kunigaikšti, geležinis vilkas yra miestas, kurį tu turi pastatyti ant šio kalno, miestas bus tvirtas kaip geležis. Priešai jį puldinės daug kartų, norėdami sugriauti ir suardyti, tačiau neįveiks jo. O tie stiprus vilko balsas reiškia, kad garsas apie galingą ir turtingą miestą pasklis plačiai po visą pasaulį. Gediminas pastatė miestą ant kalno, kur nakvojo, ir pavadino jį Vilniumi. Paskui persikėlė į jį gyventi. O per daugelį metų išsipildė Krivaičio žodžiai apie Vilniaus galybę ir garsumą.

Debug information: Tautosaka, Sakmės


Kiti

Už sąžiningumą
Rytų išminčius kartą aplankė kalėjimą, kuriame už įvairias bausmes kalėjo dvidešimt nuteistųjų.
- Už ką gi sėdite? - pasiteiravo išminčius.
Devyniolika iš dvidešimties nuteistųjų, vienas kitą perrėkdami, ėmė prisiekinėti, jog kalėjime jie atsidūrę be jokios kaltės, tiesiog dėl teisėjų aplaidžių klaidų. Ir tik dvidešimtasis kalinys sąžiningai prisipažino, jog jis kalėjime atliekąs bausmę už įvykdytą vagystę.
Ir išminčius įsakė tuoj pat paleisti į laisvę šį, dvidešimtąjį kalinį, tardamas:
- Šis kalinys gali turėti blogą įtaką visiems kitiems sąžiningiems žmonėms, čia atliekantiems bausmę.
Tad siūlau tostą už žmones, kurių sąžiningumas padeda jiems išlikti laisviems!

Debug information: Įvairūs


Kiti

Ne sniego pūkas leidžiasi į žemę,
Ne balti obelų žiedai krinta žemyn -
Tai angelai Kalėdų naktį šventą
Pragydo žemėj nelauktai!

Linkiu, kad jų giesmės atneštų vien tik džiaugsmą ir didelę laimę! Su šventėm!


Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Eiliuoti kalėdiniai sveikinimai)