Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

UŽ gerus darbus
Kartą vienas generolas pateko į nelaisvę. Jis buvo įmestas į gilią duobę. Atsirado vienas geradaris, kuris nutarė išlaisvinti generolą. Atėjęs prie įkalintojo duobės, jis sušuko:
Belaisvi, ar aš gerai padarysiu, jei tau padėsiu pabėgti?
Generolas prisipažino geresnio poelgio ir nesitikėjęs.
Geradaris numetė virvę ir netrukus generolą ištraukė iš duobės. Ir tuoj pat paklausė:
Ar aš gerai padariau, kad išgelbėjau tave? Generolas nuoširdžiai padėkojo geradariui. Bet
netrukus geradaris vėl ėmė klausinėti, ar jis gerai pasielgęs. Kas kelias minutes išgelbėtojas prašyte prašėsi generolo padėkos. Įkyrėjo generolui tie klausimai ir jis garsiai sušuko:
Ei, sargyba! Šis žmogus nori padėti man pabėgti!
Sargyba bemat sučiupo ir Gelbėtoją, ir išgelbėtąjį. Kai sargyba ėmė klausinėti generolo, kodėl šis nepasinaudojęs dėkinga proga pabėgti, šis prisipažino:
Jau traukiant mane iš duobės, nervino šio įkyrumas. Jis taip primygtinai prašėsi dėkingumo, jog būčiau išprotėjęs, kol pasiekčiau laisvę...
Tad pakelkime taurę už tai, kad, atlikdami gerus darbus, įkyriai neprašytume padėkos!

Debug information: Įvairūs

Kiti

Lauke lyja, o man sunku ištverti viską ką ištveri tu, lašai krinta nuo lapų žalių, o man taip liūdna taip sunku..

Debug information: Įvairūs

Kiti

Gegužės 20-oji paskelbta Pasauline metrologų diena. 1875 m. gegužės 20 d. tarp 17-os šalių buvo pasirašyta Metro konvencija, pagal kurią šalys susitaria naudoti universalią matų sistemą (SI).

Debug information: Šventės, Gegužės mėnesio šventės, Pavasario šventės

Kiti

Jei iš lovos išlipai dešine koja, bus gera diena.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie žmones

Kiti

Vietnamiečių patarlės ir priežodžiai. Vietnamiečių posakiai.

  1. Kad nupiešti dramblį, pirmiausia reikia jį pamatyti.
  2. Kaimas be turgaus, kaip vėliava be vėjo.
  3. Tik apsiklojęs kaldra sužinosi, ar yra joje blusų.

Debug information: Patarlės, Vietnamiečių posakiai, Vietnamiečių priežodžiai

Kiti

Pasakos apie velnią – tai nedidelės apimties, nesudėtingos struktūros kūriniai, kuriuose pasakojama apie žmogaus ir velnio ar berno ir pono konfliktus, varžybas ar drauge atliekamas užduotis. Išaukštinamas paprasto žmogaus sumanumas ir gudrumas, sugebėjimas pasijuokti iš neva pranašesnio priešininko. Šioms pasakoms būdingas stiprus komizmas. Komiškai interpretuojami žmonėms natūralūs ir įprasti veiksmai, kurių nesugeba suprasti ir pakartoti velnias, juokiamasi iš savitai atliekamų užduočių ar varžybų sąlygų.

Pasaka apie kvailą velnią “Tada atiduosiu, kai nuo visų medžių lapai nubirės”:

Viens žmogus pasižyčiojęs nuo velnio piningus, ir padarę terminą: kai nuo visų medžių lapai nubirės, tai tada žmogus velniui piningus atiduos. Velns rudenį, kai ant medžių lapų nebelikę, atėjęs pas tą žmogų piningų prašyt. Žmogus parodęs, kad da ne nuo visų medžių lapai nubirėję, tebėr ant aglių, pušų ir kadagių. Velns purtęs, purtęs, bet nieko nepadaręs. Teip ir iš to žmogaus velns skolės nebeatgavęs.

Pasaka apie kvailą velnią “Kaip velnias bobos bija”:
Buva sekmadienis. Sekmadienį ėja moteris jau bažnyčion. Turėja tris vaikus, palyka namuos, ana aina bažnyčion pasmelst. Dabar saka:
– Būkit jau jūs namie, nesmuškit!
Išaina, žiūri – in kelia vandenia daug. Kas dabar darytėj? Nėr kaip pereina jai per tų vandenį. Apsijavus, bryst šlapia, tap vaikšta, saka:
– Tai kad čia būt velnias, tai perneštų!
Brūkšt i velnias pribūvo.
– Sėskis in mana kupras!
Atsisėda. Atsisėda boba, ragų inskabyna. Aina daba anys. Kai pernešė per vandenį tų anas, jau jinai nuvargus ir ažmyga. Velnias ty neša, čyčena ir užmyga. Ir susapnava, kad vaikai susimuša.
– Ak, Dieve mana, – suminėja. A velniui negerai. Jau šokinėjas, krata – nieka. Paskiau važiuoja keliu žmogus su puodais, puodžius važiavo.
– Žmagau, nukelk man tų bobų nuo kupras!
Privažiavis batagėliu šmirkt ajai par nugarų – užblūda. Kaip užblūda, nulipia nuo velnia kupros. Tada saka velnias:
– Aš tai tau dabar nemokėsiu nieka. Aš inlysiu karaliūčion, tiek visaip tumpysiu, kraipysiu, joks gydytojas neišgydys. Tai tu dabar, – saka, – kaip išgirsi, kad karaliūčia jau sarga smarkiai, tai tu nuvažiuok, su šitu botagėliu šmirkštelsi, aš išlįsiu. Tau karalius daug pinigų duos, apmokės, kad jau išgydysi.
Gerai. Kaip kartas už kiek laika ir išgirda, kad karaliūčia jau serga, tumpa, kraipa jų. Daba kas darytei? Niekas neišgyda. dabar reikia važiuoti. Nuvažiava anas. Dar ja nelaidžia karaliaus tarnai. Kur ty, ne tokius daktarus vežė, o tų išgydysi, toks apskurįs. Žinai, puodus jau vežioja, labai biednas žmogelis. Karaliaus paklausia:
– Laiskit, – saka, – laiskit.
Inlaida, vienas įjaja kambarin, karaliūčia to tumpas, kraipas. Anas sušeria su botagėliu, iš karto sveika tik paliko ir atsisėda.
– Karaliau, duok pinigų!
Davė jau jam. Davė daug, susimokėja, tai anas pasistatė bažnyčių sau i namus ir gyvena gerai. Puodžius su puodais jau nebevažiuoja. Sustinka velnias:
– O kol karčemos nepastatei?
– O kam man jos reikia, tos karčemos?
– Kai jau inlįsiu karaliūčion, tai jau su botagu neišvarysi. Tuoj tavi veš. O kad neišgydysi, tai tau karalius nuims galvų vis tiek.
O kų darys žmogus? Nusgunda. Kas čia bus, tas kaip kartas. Jau atvažiuoja karalius, jau saka:
– Vėl duktė serga!
Pasiėmė ir botagų vėl, nuvažiava, a jų dar labiau kraipa, krata. Dabar tiktai prisiminė puodžius šitas, pravėra duris ir saka;
– Boba, ei, boba, aikš čia! Tas pats velnias va, – saka, – sėskis jam vėl an kupros!
Ajė, kaip užgirda velnias, kad jau jų bobų šaukia an kupros, tai kad davė per lungų, sužliagino ir lungų ir nug to rozo nei puodžiaus sustyka, nei karaliūčion inlinda. Velnias labai bija bobos.

Debug information: Tautosaka, Pasakos

Kiti

Būk palaimintas, mūsų Sūnau,
Būk palaimintas, mielas vaikeli,
Nieko mes nebeturim brangiau,
Negu Tavo gyvenimo kelias.

Tegu saulė Tau laimę apšvies
Ir kiekvieną sparnuotą svajonę.
Lai mėnulio riekelė lydės,
Kai pristigs Tau gyvenimo duonos.

Kai Tu būsi išvykęs toli
Ir Tave tepasieks mūsų mintys —
Paklausyk, ką patars mūs širdis
Iš namų Tau atnešusi viltį.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai sūnui, Gimtadienio sveikinimai vaikui, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Budistų patarlės ir priežodžiai. Budistų posakiai.

  1. Jei žiūri teisinga kryptimi, visa, ką tau reikia padaryti, – tai ta kryptimi ir eiti.
  2. Kai pamoka išmokta, mokytojas pasitraukia.

Debug information: Patarlės, Budistų posakiai, Budistų priežodžiai

Kiti

Darbo dainų kilmė ir gyvavimas neatskiriamai susiję su fiziniu darbu. Remiantis funkciniu ryšiu, šios dainos skirstomos į poskyrius, atitinkančius liaudies tradicijoje plačiai žinomas jų rūšis, būtent: arimo, šienapjūtės, rugiapjūtės, avižapjūtės, grikių rovimo, linų ir kanapių darbų, ganymo, malimo, verpimo, audimo, skalbimo, medžioklės, žvejų dainos. Savita kai kurių darbo dainų funkcinė priklausomybė. Pavyzdžiui, rugiapjūtės dainos buvo dainuojamos tam tikru dienos ar darbo metu: rytą, vidurdienį, vakare, per pabaigtuves. Yra dainų grupių, kurių specifiką nusako dainų atlikimo būdas: tai šienapjūtės valiavimai, piemenų šūksniai, raliavimai ir pan. Piemenų šūksnių skyrimas darbo dainoms yra sąlygiškas, remiasi tik funkciniu pagrindu. Šūksniai, kaip trumpi kūrinėliai, turintys poetinį ir muzikinį ritmą (kai kuriuose pastebima ir melodijos pradmenų), yra trumpųjų pasakymų sudedamoji dalis.

Didžiausią dalį vis dėlto sudaro dainos, kurių nespraudžiame į papročių nužymėtus rėmus. Pavyzdžiui, arimo dainos nesusijusios su žemdirbio praktika: jos visiškai atitrūkusios nuo siauros praktinės bei maginės paskirties. Čia arimo tema dažnai lieka tik fonas žmonių tarpusavio santykiams vaizduoti. Dirbant specifinius moterų darbus, pavyzdžiui, verpiant, audžiant, ir dainuojant tų darbų dainas, dėmesys krypsta į rankų darbą ir matomus jo rezultatus: apdainuojamos plonos drobės, margi raštai ir pan. Netgi tokį sunkų darbą kaip malimas lydėjo daina – trumpa, neįmantri, improvizuota (tvirtai suaugusi su darbo ritmu) ar ilga, lyriška, apdainuojanti sunkią malėjos dalią. Šiandien nudailintas ir grakštus darbo dainų tekstas pirmiausia mus žavi savo melodija ir paprastumu. Tačiau iš to klodo vis išnyra dainų, verčiančių ieškoti mitologinio jų šifro: ar tai būtų skalbimo dainos, kuriose vaizduojami gamtos stebuklai – vasarą užšalę ežerai, ar linų darbus palydinčios dainos, liaudies vadinamos lino kančia (beje, tie patys tekstai, vadinami pasakomis apie lino kančią, kai kada būdavo ne dainuojami, o sakomi), ar archajiškieji dialogo formos audimo dainų variantai (kai mergelei užduodama suverpti linus be ratelio, suausti drobes be nyčio, be skieto, o berneliui – išarti dirvą be žagrės, nupjauti šienelį be dalgės ir t. t.). Vienos archajiškiausių, o kartu ir gražiausių darbo dainų yra rugiapjūtės dainos, melodija ir poetika pratęsiančios kalendorinių apeigų dainų tradiciją, savo šakotine kompozicija įtvirtinančios gilų žmogaus ryšį su gamta, atveriantį plačią dirvą vaizduotei.

Rugiapjūtės daina “Pūtė vėjas”:

Pūtė vėjas,
Pūtė vėjas ųžuolan
Ųžuołėlin.

Nepūsk, vėjas,
Nepūsk, vėjas, ųžuolan
Ųžuołėlin.

Rasi rytoj,
Rasi rytoj ųžuolų
Išvirtusį.

Ir šakełės,
Ir šakełės ųžuolo
Nulaužyta,

Ir vuogełės,
Ir vuogełės ųžuolo
Nubarstyta.

Debug information: Tautosaka, Dainos

Kiti

Esi ta moteris, kurią rinkausi iš didžiulės gausybės mūsų
miesto moterų. Esi ta, kurios žavi eisena dar ir dabar
nenustoja jaudinti mano širdies. Esi ta, kurios akių šviesa
žavi mane visą gyvenimą.

Daugybę kartų stebėdavau Tave rytais prie pusryčių
stalo, vakarais besišukuojančią prie veidrodžio, dienomis
parskubančią iš darbo… Tu visuomet buvai gražiausia.

Daugybę kartų stebėdavau Tave, tvarkančią mūsų namus,
skaitančią knygas, gaminančią maistą, prausiančią
mūsų vaikus… Tu visuomet buvai gražiausia.

Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama,
ta vienintelė, reikalinga ir miela.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai žmonai, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...