Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.

Debug information: Šventės, Gruodžio mėnesio šventės, Žiemos šventės


Kiti

Birželio 15 d. Alytus švenčia savo gimtadienį. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Jau 1387 metų dokumente jis vadinamas miesteliu. 1581 metais birželio 15 d. Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo teises, nuo tos akimirkos Alytus oficialiai tapo miestu.

Debug information: Šventės, Birželio mėnesio šventės, Vasaros šventės


Kiti

Kiekvienas balsas – Budos balsas. Kiekviena forma – Budos forma (Čanų).

Debug information: Sentencijos


Kiti

Jaunimo dainos – tai kaimo jaunuomenės gyvenimą atspindinti poezija. Šios dainos pasitaiko gana archajiškų, netgi mitinius vaizdus išlaikiusių meniškai vertingų tekstų. Vis dėlto, dauguma jų yra vėlesnės negu apeiginės dainos, mažiau nusistovėjusios, laisviau plėtojamos, nors ryškių siužetų ir neturi. Ištisi posmai ar motyvai keliauja iš vienos motyvinės grupės, iš vieno tipo į kitą, susipina su kitų žanrų dainų motyvais.

Jaunimo dainose kalbama apie jaunuolių santykius, nerūpestingą ir džiaugsmingą gyvenimą tėvų namuose, mergelės rūpinimąsi rūtų darželiu, bernelio – žirgeliu, konkrečiai nevaizduojant meilės ir vedybų. Mergelė šios grupės dainose apdainuojama kur kas dažniau, o berneliui skiriama mažiau dėmesio.

Jaunimo daina “O kano žali sodai”:

O kano žali sodai,
O kano žali sodai,
O kano žali sodai,
Žali jovarėliai? (2×2)

Degučių žali sodai,
Degučių žali sodai,
Degučių žali sodai,
Žali jovarėliai. (2×2)

O kam kam, bernužėli,
O kam kam, dobilėli,
Kam šėrei mudrinai
Bėrąjį žirgelį. (2×2)

Dėl tavęs, mergužėle,
Dėl tavęs, lelijėle
Tai šėriau mudrinau
Bėrąjį žirgelį (2×2).

O kano žali sodai,
O kano žali sodai,
O kano žali sodai,
Žali jovarėliai? (2×2)

Degučių žali sodai,
Degučių žali sodai,
Degučių žali sodai,
Žali jovarėliai. (2×2)

O kam kam, mergužėle,
O kam kam, lelijėle,
Kam audei dunzginai
Plonąsias drobeles? (2×2)

Dėl tavęs, bernužėli,
Dėl tavęs, dobilėli,
Tai audžiau dunzginau
Plonąsias drobeles. (2×2)

Debug information: Tautosaka, Dainos


Kiti

Negailek rudens krentančių lapų,
Jie pavasarį vėl išsiskleis,
Bet gailėk taip greit bėgančių metų
Jie daugiau niekada neateis..

Debug information: Įvairūs


Kiti

Keiksmai – formulinio pobūdžio nepasitenkinimo reiškimas ar pikto kam nors lėmimas, susidedąs iš žodžių, turinčių demonišką, šventvagišką, obscenišką ar šiaip įžeidžiamą reikšmę. Keiksmai pagal jų taikymo sritį atsiduria tarp žodžių magijos ir šnekos tautosakos. Tai priklauso nuo emocinio keiksmo intensyvumo, kurį pirmiausia lemia turinys, intencija ir šiek tiek ištarimo intonacija.

Prakeiksmai yra stipriausia keiksmų atmaina. Juose kitam linkima pačių blogiausių dalykų: žūties, mirties, nelaimių, pradingimo, prasmegimo. Kartais prakeiksmu tiesiogiai ar netiesiogiai kreipiamasi į dievybes, antgamtines jėgas, lemtį:

Kad tave perkūnas vidury dienos trenktų!

Yra išlikę stipraus tikėjimo, kad prakeiksmai išsipildą, pėdsakų. Prakeiksmas esąs neatšaukiamas, todėl reikia būti atsargiam, valdyti savo jausmus ir žodžius. Buvo tikima, kad prakeiksmas galįs nugramzdinti rūmus, pilį arba visą miestą „skradžiai žemę“, tada juos labai sunku atburti. Į tokius prakeiksmus šiek tiek panašūs sakmėse apie užburtus lobius aptinkami užkeikimai (kita vertus, jie artimi ir užkalbėjimams).

Plūstamojo pobūžio keiksmais išliejamas pasipiktinimas ar atsikertama įžeidimu, bet nelinkima pikto:

Sena ragana!
O tu žalty prakeiktasis!

Kai kuriais keiksmais reiškiami nepikti linkėjimai:

Kad jam pilve nerimtų. (Taip linkima žmogui, pavogusiam kokį valgomą daiktą)

Grasinimu dažniausiai gąsdinama, tarsi žadamas koks nors smurtas ar susidorojimas, ne visada ketinant šį pažadą įvykdyti:

Kaip aš tau duosiu in makauzę, tai tu apžilpsi!

Grasinimo funkcija yra būdinga ne tik žmonėms, bet ir aukštesniesiems gyvūnams: grasinimai (pvz., urzgimas, iššiepti dantys, pašiaušta ketera) neretai nulemia konflikto baigtį – jis išsprendžiamas, atidedamas arba sukelia fizinį susidūrimą. Visi keiksmai gali tarnauti tiek kaip emocinės įtampos atpalaidavimo, tiek kaip jos kūrimo priemonė.

Kai kurie keiksmai yra tarsi pasiuntimai:

Važiuok į peklą akių atdegti!

Kai kurie prakeiksmai irgi yra pasiuntimai, tik juose siunčia ne pats keikiantysis, o to linkima:

Kad tu skradžiom nugrimztum!

Yra visai neutralių nusikeikimo formulių, keiksmų iškraipymų, kai kada turinčių humoristinį atspalvį, tačiau tolimoje praeityje galėjusių turėti ir kitokią reikšmę:

Kad tave zuikis subadytų!
Kad tave kotas!

Keiksmuose susipina įvairių epochų pasaulėžiūros elementai, senojo pagoniškojo tikėjimo ir krikščionių religijos vaizdiniai.

Keiksmų užrašyta nedaug. Kai keiksmas visai trumpas, vos vienas ar du žodžiai, jis yra ir folkloristikos, ir kalbos mokslo objektas.

Debug information: Tautosaka, Pasakymai


Kiti

Kaip maža, graži gėlelė,
Sužibės danguj žvaigždelė.
Ją pasiekt tikrai sunku,
Nes aš dar maža esu.

Kai paaugsiu, paūgėsiu,
Aš pati gėle žydėsiu
Ir pasieksiu tą žvaigždelę
Ji parodys mano kelią.

Mano kelias bus vingiuotas,
Jis tikrai sapne sapnuotas.
Aš visa širdim tikiu,
Kad gyvent nebus sunku.

Aš dėkosiu tau, žvaigždele,
Kad parodysi man kelią.
Mano kelias bus vingiuotas
Jis tikrai sapne sapnuotas.

Debug information: Įvairūs


Kiti

(devintas Dievo įsakymas: Negeisk svetimo vyro ir moters)

Negeisk svetimo vyro ir moters,
Neniekink kūno apgavystėm.
Nuodingą meilę gelbėk poteriais
Kol dar vaikai nespėjo klysti…

Negeisk svetimo vyro ir moters,
Sutramdyk savo geismą gležną.
Troškimai Tavo greitai apsiverks
Pajutę Tavo meilę gašlią.

Negeisk svetimo vyro ir moters —
Ne kitą, tik save apgausi.
Tad protą Tu darbuotis versk,
O sąžinę maldom nuplauki.

Debug information: Profesiniai sveikinimai, Krikščioniški sveikinimai, Religiniai sveikinimai


Kiti

Nuo 2012-ųjų kasmet gegužės 18 dieną minima Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Šventę iniciavo Europos augalų tyrimų asociacija (European Plant Science Organization, EPSO). Diena minima visose pasaulio šalyse. Ji skirta pagerbti žemėje augančioms augalų rūšims, kurių mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 250 tūkstančių.

Debug information: Šventės, Gegužės mėnesio šventės, Pavasario šventės


Kiti

UŽ dainų skambėjimą
Du keliautojai išsirengė į tolimą žygį. Ėjo, ėjo, o kai pradėjo temti, vienas iš jų ir sako:
Laikas pailsėti. Jau pavargome, tirštėja sutemos, o ten, žiūrėk, ir kaimo žiburiai šviečia. Užsukime kaimelin, paprašysime nakvynės.
Aš iš tiesų pavargau, tarė bičiulis. Taip pailsau, net galiu susirgti. Bet šitame kaimelyje nenakvosiu.
Kodėl? nustebo keliauninkas.
Tai labai nuobodus kaimas. Niekas niekada nėra girdėję, kad kas nors čia dainuotų ar linksmintųsi.
Šiandien mūsų kompanijoje daug dainų ir juoko. Tad pakelkime taurę už tai, kad kiekviename kaime, kiekvienoje sodyboje žmonės mokėtų dainuoti ir linksmintis!..

Debug information: Įvairūs