Ramunės žiedą nusiskynus, Jauniesiems laimę aš išbursiu: Lapelis myli ir brangina, Lapelis židinį užkurs jie... Baltųjų žiedlapių auka Atskleidžia tiesą, ji prasminga: Juk laimė kiekvienam skirta, Tik ar kiekvienas ją sutinka?
Užuominos. - Ar tu mane myli? - glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji. - žinoma, myliu, - švelniai atsako jis. - 0 kodėl manęs nevedi? - Kas čia per tavo įpročiai - visada keisti pokalbio tema. Brangioji, aš tave vesciau pagal principą - vesti, kad ir šalaputre, bet ne gražuolę. - Aš irgi tekėsiu pagal principą - ištekėti, kad ir už kvailio, bet pinigingo. Mielasis, kai mudu susituoksim, turėsim tris gražius vaikučius. - Iš kur tu žinai? -Jie dabar gyvena kaime pas mano mama. Ar tu paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis? - Paprašiau. - 0 ka jis sake? - Aš paskambinau telefonu, ir jis man atsake: ,,Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju. Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną? - žinoma. Tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlyga. Pakelkime taures už muziką ir dainą, kurie žmogų lydi visą gyvenimą.
Be tavęs - lyg upė be kranto, be tavęs - lyg namas be stogo. Atpratau be tavęs gyventi, atpratau, ir kitaip nemoku. Be manęs tu - laikas be datų, be manęs ir šventė - ne šventė. Jau atpratom, abu atpratom viens be kito alsuoti, gyventi...
Dykuma ėjo asilas. Ėjo savaitę, antrą.. Karštis nepakenčiamas, ištroško, net išdžiūvo visas. Staiga asilas mato - stovi dvi statinės: vienoje vanduo, kitoje - vynas. Kaip jūs manote, ką ėmė gerti asilas? Atspėjote - asilas puolė prie vandens. Taigi, mielieji sveteliai, nebūkime asilais! Gerkime vyną, o vandenį palikime sriubai ir galvijams.
Miela dukra, štai ir į mūsų namų duris pasibeldė sveteliai. Atkurnėjo, atlalėjo tavęs išsivesti. Liūdna skirtis su tavimi. Tačiau mes labai laimingi, nes tu pamilai gerą, darbštų, dorą žmogų. Tikime, kad tavo išrinktasis bus mums kaip sūnus, tad drąsiai atiduodame jam tavo ranką. Linkime, kad jums niekuomet netektų abejoti dėl šio sprendimo, kad jūs sukurtumėte jaukius namus, kad niekuomet nepristigtų išminties įveikti kivirčus, nepasiduoti nesėkmėms. Atsiminkite, ką sakė mūsų senoliai: "Savų namų ir dūmai saldūs". Tad kantriai, po šapelį vykite savo lizdą, padovanokite mums visą pulką vaikaičių... O mes, tėvai, linkime jums neblėstančios meilės ir didelės laimės.
Jei eisit, eikit tik dviese, Susikibkit tvirčiau – Taip kely nepargriūsit Ir nueisit toliau. Už lango debesys Juodi lai nesklando, Tik gandras aplanko dažniau!
Debug information: Sveikinimai vestuvių proga (Visi tekstai Vestuvių linkėjimai)
Bausmė už bausmę. Prieš kelioliką metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plešiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė ilgų metų nelaisvės, nes pagal įstatymą kaltinamojo žmona, kaip artima giminė, negali buti liudininkė. Simsonas ir jaunoji spinduliavo iš laimės, įstatymų sargai tik skėsčiojo rankomis. Tačiau juos nuramino jaunosios motina: - Jis neliks nenubaustas, - pasake ji. - Jis pats save pasmerkė aukščiausiai bausmei. Savo dukterį aš tikrai gerai pažįstu... Tad pakelkime taures už vyrus, kurie neišvengia didžiausios bausmės ir vesdami netenka tikrosios laisvės.