Už žmonas Kartą ant bedugnės krašto susitiko erelis ir tigras. Ir pradėjo jie ginčytis, kuris iš jų stipresnis. Erelis ir sako: - Surenkime varžybas. Kas peršoks šią bedugnę, tas ir bus nugalėtojas, vadinasi, ir stipresnis. O nugalėtojas galės pasiimti sau pralaimėjusiojo kailį arba plunksnas. Tigras buvo kvailokas ir sutiko su šiuo pasiūlymu. Erelis įsibėgėjo ir akimirksniu perskrido per bedugnę. Tigras taip pat įsibėgėjo, bet nepasiekė kito bedugnės krašto, krito ir užsimušė. Erelis nusileidęs išlesė visą tigro mėsą, o jo kailį užsivertė ant pečių ir nuskrido namo. Kai erelio pati atidarė duris, ant slenksčio ji išvydo tigrą. Nespėjo erelis nei žodžio ištarti, kai jo pati mirtinai sužeidė jo galvą. Tad pakelkime taurę už tai, kad mūsų žmonos visada atpažintų savo vyrus, kokiu pavidalu jie begrįžtų į namus!
Laimingi būkite bendruos gyvenimo keliuos, Nors ir per kalnus jie vinguotų. Nesidairykit atgalios, nors praeitis saldi vyliotų. Ir jei kuris paslys kely, antram tuoj paduokit ranką. Ir vėl pirmyn, tiktai pirmyn Žinokite gyvenime suklysti daug kart tenka. Būkite laimingi.
Mylimas broli, džiaugiuosi, kad su šia diena baigiasi tavo vienatvė, kad šalia tavęs bus nuostabi moteris tavo išrinktoji. O aš įgysiu brangią seserį, kurios man taip trūko visą gyvenimą. Nuoširdžiai tikiu, jogjūsų laukia graži ir šviesi ateitis, kad būdami kartu jūs patirsite visą gyvenimo pilnatvę, atskleisite daugybę anksčiau nepastebėtų pasaulio spalvų, mėgausitės namų palaima ir dalinsitės laimės šviesa su savo artimaisiais. Ilgų ir gražių bendro gyvenimo metų!
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti Todėl visų dienų ir metų bėgyje, Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi, Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusėja... Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vėjai svetimi neišblaškytų. Mylėkite viens kitą iš širdies, Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, Jūs neužmirškit šito krašto. Kuriam užsiauginote sparnus, Kuriam pažinot meilės raštą. Ir neužmirškit jūs šitų žmonių Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo, Kurie Jums širdį nešė dovanų Ir į svajas įpynė Nemuno vėją. Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą, Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais, Sukurti gražų ir saulėtą rytą, Su meilės ir ramybės spinduliais. Juk kartais būna ir takai nelygūs, Ir apsiniaukęs rudenio dangus. Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs, Užtemdo tai, kas buvo taip brangu. Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą, Ir gerbsite viens kito troškimus, Tai laimė nekviesta ir neprašyta, Kasdien pabels į Judviejų namus Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą, Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų. O mes šiandien pasveikinti atėjom, Ir atnešėme džiaugsmą dovanų. Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės, Pačių skambiausių vyturio dainų. Mes norime visą laimę iš pasaulio Padėti Jums ant virpančių delnų.