Eina raudonkepuraitė su vaikinu per mišką pas močiutę. Staiga pastoja kelią vilkas ir sako: -Raudonkepuraite, aš tave suėsiu. Atsiklaupė ant kelių raudonkepuraitė ir maldauja: -Vilkeli pilkeli, neėsk, maldauju. Pagalvojo vilkas ir sako: -Tegu tavo vaikinas išpildo tavo 3 norus, tada paliksiu gyvus. Paraudo raudonkepuraitė ir sako: -Geidžiu tavęs kaip vyro. Šoko jaunuolis kaip liūtas ir pamylavo raudonkepuraitę. Patiko raudonkepuraitei ir sako antrą norą: -Geidžiu tavęs kaip vyro. Nusišluostė prakaitą jaunuolis ir atliko antrą norą. Įsisiautėjo raudonkepuraitė ir sušuko: -Geidžiu tavęs, kaip vyro. Jaunuolis vos išlemeno: -Negaliu. Išgerkim už jaunikį, tikrą vyrą, kad visą gyvenimą galėtų!!!
Brangieji, šiandien mes jum nedeklamuosime eilėrasčių, neskaitysime poezijos. Šiandien mes norėtume jums palinkėti. Jei jūsų gyvenimo kelias bus vingiuotas linkime, kad niekuomet jame nepasitaikytų duobių. Jei saulę virš jūsų namų užtemdytų juodi debesys, linkime, kad niekuomet nekiltų audra. Linkime, kad jūsų akių niekuomet netemdytų ašaros, o veidą visuomet puoštų šypsenos. Todėl pakelkime taures už šiandien gimusią naują ŠEIMĄ!!!!!!!!
Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti, Žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti. Mes jums palinkėsim - darnos, atidumo. Ir visad viens kitą paremti. Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi. Tegu neužgęsta jaukus žiburėlis Šeimos židiny ir namuos. Ir meilės tyros te netemdo šešėliai Dabar ir vėliau, - niekados.
Ant piršto blikstelėjo žiedas Veide nušvito šypsena: Buvai geriausia mano draugė, Nuo šiol brangiausioji žmona. Aš tau prisiekiu: mūsų meilė Įveiks nepriteklius visus, Kaip rožė švelniai prasiskleidus, Atneš ji laimę į namus.
Žalčio žmona. Buvo gražus vasaros saulėlydis. Mergina nutarė paplaukioti gaiviame upelio vandenyje. Apsidairė. Aplinkui ne gyvos dvasios. Pakrūmėje nusirengė ir nuogutukė liuoktelėjo nuo stataus kranto. Netoli tenuplaukė. Suktelejusi galvą pamatė, kad kažkas kuičiasi prie jos drabužių. -Viešpatie, - šmekštelėjo mintis galvoje, - negi man lemta tapti žalčio žmona?! - Ir garsiai sušuko: - žalty, ka darai? - Nešukauk! - sušnypštė ,,žaltys", išgasdinto žmogaus balsu ir ėmė teisintis, jog chuliganai nudžiovė jo drabužius ir jis negalis nuogutukas eiti į miestą. - Tau gali pakakti sijonėlio. Būk gerute, paskolink kelnaites. Jis taip pažvelgė, kad merginos širdis suvirpėjo, ji tikrai buvo gerute ir sulemenusi ,,Imk!" šmurkštelėjo į sijonėlį. šiaip taip dangstydamiesi turimais merginos drabuželiais, jiedu patrauke į miestą. Kaip tyčia priešais juos išdygo du patruliuojantys policininkai. - Kas čia per maskaradas! - įtariai nužvelgė vyrioką sušuko tvarkos saugotojai, vis nenuleisdami akių nuo nelaimėlio, įlindusio į moteriškas išvirkščias, atbulai užmautas kelnaites. Ilgokai jie du aiškino, kaip visa tai buvę. Policininkai pagaliau patikėjo, nusišypsojo, susimerkė ir pasakė: - Laimingai! Jų linkėjimas pateko tiesiai į Dievo ausį. Jiedu buvo laimingi ne tik tą vakarą, bet, sako, ir likusi gyvenima, kai vienas po kito pasipylė žalčiukai - žalčio vaikai. Taigi pakelkime taures už merginas, kurios susiranda žalčius ir laimingai gyvena ne tik pasakose.
Nuo šiol per pusę duonos riekę, Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau, Lai negandos už vartų pasilieka, Juk žmogų vienišą užpult lengviau. O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau, Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia, Du o du takai, į platų kelią susilieja.