Policininkas Vileniškis sustabdo mašiną. Viskas lyg ir tvarkoje, bet priekyje sėdinti pagyvenusi keleivė neprisisegusi. Policininkas nudžiunga: - Na, tai kodėl keleivė neprisisegusi? - Jai galima, - atsako vairuotojas, - ji mano uošvienė!
Ką sako moterys: - Tu pasižiūrėk, visi daiktai guli ant grindų, visur purvina, siaubas, toks bardakas. Surink tuos daiktus, aš noriu viską išskalbti. Ir aš noriu nors kartą pailsėti. Padaryk valgyti. Ir nežiūrėk taip į mane! Ką girdi vyrai: - TU blablabla GULI ANT GRINDŲ blabla blabla blabla. Blabla bla bla AŠ NORIU bla blabla. IR AŠ NORIU blabla bla blabla. PADARYK blabla. IR blabla bla blabla MANE!
Išsiruošė Raudonkepuraitė pas senelę karštą vasaros dieną. Nuėjus pusę kelio nutarė pailsėti ir prigulė pievos viduryje. Kaitinant karštai vidudienio saulei taip malonu buvo gulėti, kad net mergiotė užsnūdo. Jai besnaudžiant priėjo karvė ir savo tešmenimis perbraukė per Raudonkepuraitės veidą. Pro miegus ji ir sako: -Neskubėkit, neskubėkit, po vieną. Visiems užteks.
Vyras iš komandiruotes grįžta namo. Iškart atidaro spintą, pažiūri, o ten - nieko. Pažiūri po lova, pažiūri už užuolaidos - irgi nieko. Apieško visą butą - vis vien nieko neranda. Tada prisėda prie stalo, išsitraukia butelį konjako, įpila stikliuką sau, stikliuką žmonai ir taria: - Na ką, brangioji... Sensti, ar ne?
Vairuotoja moteris skuba vienos krypties eismo keliu, tačiau priešinga kryptimi. Ją sustabdo policijos pareigūnas: – Prašom pasakyti, kur jūs važiuojate? – Į darbą, bet turbūt kaip paprastai vėluoju, kaip matote, kiti jau grįžta.