Susiginčijo katalikų kunigas, protestantų pastorius ir žydų rabinas, kurio religija galingesnė. Nutarė, kad laimės tas, kuris atves mešką į savo tikėjimą. Po kiek laiko vėl susitinka toje pačioje vietoje ir dalinasi savo patirtimi. Katalikų kunigas pasakoja: - Einu mišku, žiūriu - lokys. Aš jam pradėjau bibliją skaityti, tačiau jis nepanoro klausytis, puolė mane draskyti. Aš apšlaksčiau lokį švęstu vandeniu, ir ką jūs manot - tapo jis ramus kaip avinėlis. Dabar jį katekizmo mokau. Protestantų pastorius dalijasi savo patirtimi: - Man buvo panašiai kaip ir tau. Mane irgi meška užsivijo. Bet kadangi mes nelabai tikime tuo jūsų švęstu vandeniu, aš įšokau į upę, perplaukiau ją greičiau už mešką, spėjau ją pakrikštyti dar jai nespėjus išlipti krantan, ir tapo ji rami, kaip avelė. Na, ir ką jūs manote, dabar bažnyčioje vargonais groja. Žydų rabinas pasitaisė savo apdriskusius rūbus, tvarstį ant galvos ir tarė: - Joooo, nereikėjo man nuo apipjaustymo pradėti...
Kavinėje vaišinasi vyriškis. Geria svaigalus. Pro šalį eina vienuolė. Susiduria su vyriškio žvilgsniu ir ima priekaištauti: - Kaip tu gali vėjais leisti gyvenimą šitokiame nedorybės liūne?! - Čia gi jokios nedorybės, sesute... - Ana, - piktokai prisistato vienuolė. - Taigi, Ana. Normalu. Aš gurkšnoju. - Tai irgi rūstina Dievą, - sako vienuolė. - O tu, sese Ana, esi ragavusi bent sykį? - klausia vyriškis. - Ne! - piktinasi vienuolė. - Tai kaip gali smerkti? Va, nupirksiu tau gėrimo, kai paragausi, tada... - Jokiu būdu! Žmonės matytų, kad vienuolė geria svaigalus... - Aš paprašysiu, kad tau įpiltų į puodelį, - sako vyriškis. Vienuolė nenoromis nusileidžia. Vyriškis nueina prie baro ir sako: - Man dvi taures degtinės, bet vieną supilkit į arbatos puodelį. Barmenas atsigręžia: - Ką, vėl ta sesuo Ana?