Tėvai, duok man dešimt litų, -prašo suaugęs sūnus. -Žinai, sūnau, man atrodo, kad tu jau pakankamai didelis, jog nekaulytum iš manęs smulkių, -gėdina tėvas. -Tu kaip visuomet esi teisus -duok šimtinę.
Vienas naujasis rusas rodo kitam savo naują namą. Užeina į vonią. Kitas: - O kodėl plytelės tokios mažos? - Mažos, bet geros firmos. - O kokios firmos? - „Intel“.
Vedžiojo Abraomas žydus po dykumą penkerius metus, kol galų gale atvedė į oazę. Ten ir klausia jų: - Ar jums čia patinka? - Ne, čia kažkuo smirda... Ir vėl ėmė Abraomas vedžioti žydus po dykumą. Dešimtį metų pravedžiojęs, atvedė juos į kitą oazę. Ir klausia: - Ar jums čia patinka? - Ne... Čia irgi kažkuo bjauriai smirda. Ir ėmė vedžioti Abraomas žydus toliau. Dar po dvidešimties metų atvedė į trečią oazę. Klausia: - Na, ar čia jums patinka? - Taip, čia puiki oazė! Dėkui, tau, Abraomai! ... Štai taip ir gavosi, kad žydai gyvena ten, kur nesmirda, o arabai turi naftą.
Štirlicas ėjo tamsiu skersgatviu. Už nugaros pasigirdo žingsniai. Štirlicas staigiai įkišo ranką į kišenę ir vietoj šalto pistoleto vamzdžio jis užčiuopė kažką šilto. "Taip, tai galas", - pagalvojo Štirlicas.
Žentas, po darbo, atsisėdęs fotelyje, žiūri teliką. Čia kur buvus, kur nebuvus, į kambarį įsiveržia uošvienė su šluota rankoje. Žentas sako: - Mama, jūs tvarkysitės, ar kur nors skrisit?