Populiariausių dainų tekstai (žodžiai)


Sugrįžtanti gulbė – Atlanta

Lekia padangėm gulbės baltos,
Puošia žibuoklės jų sparnus.
Bunda čia pat žaliasis krantas,
Saulė ir ajeras švelnus

Lydėk mane, lydėk mane, kur gulbė lekia,
Meilę parneša ji ant sparnų.
Mylėk mane, mylėk mane, širdies gėlele,
Tarp dangaus ir vandenų sraunių.
Jaučiu tave, matau tave, džiaugsmu alsuoju,
Kada einu, kada kalbu, juokiuos arba dainuoju.
Tik mums vieniem, vieniem ta gulbė šoks baltoji
Ten, kur ajeras nubus švelnus.
Šoka mažytė saulės gulbė,
Kvepia žibuoklėmis dangus.
Žodžiai, kuriuos nebeišguldė
Šiandien ir vėl žiedais nubus.
Lydėk mane, lydėk mane, kur gulbė lekia,
Meilę parneša ji ant sparnų.
Mylėk mane, mylėk mane, širdies gėlele,
Tarp dangaus ir vandenų sraunių.
Jaučiu tave, matau tave, džiaugsmu alsuoju,
Kada einu, kada kalbu, juokiuos arba dainuoju.
Tik mums vieniem, vieniem ta gulbė šoks baltoji
Ten, kur ajeras nubus švelnus.

Debug information: S, Atlanta


Keturiasdešimt metų – Laimutis Purvinis

Šiandieną tau nei daug, nei mažai –
Tik keturiasdešimt metų.
Pražydo, išsiskleidė
Tavosios jaunystės žiedai.

Nors plaukuose ir matosi
Jau baltų verpetų,
Tačiau nuo šito niekas
Dar nepabėgo tikrai.
Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų –
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių
Neliūski, jei nieks nepadovanos
Tau rožių 40,
Jei niekas žvakučių tau
Tiek pat neuždegs.
Gyvenk ir džiaukis tuo, ką turi
Ir saugok savo laimę,
Lai josios kaitri ugnelė
Krūtinėj tavoj neužges.
Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų –
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių
Tegul ši šventė bus dovana,
Kurią tau skyrė metai,
Kuriuos galbūt prasmingai
Tu nugyvenai.
Ir nesvarbu, kad plaukuose
Baltuoja jau verpetai –
Svarbiausia, kad gyventumei
Su laime tu dar ilgai.
Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų –
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių

Debug information: K, Laimutis Purvinis


Aš net pats nustebau – Hiperbolė

Aš net pats nustebau
Aš toks mažas toks lengvas
Pakalnutės žiede sutilpau
Ir nukrito ašaros lašas
Iš mano akių
Iš mano akių
Iš mano, iš mano akių
Ir nulinko žvangutis
Neišlaikęs naštos
Ir su ašara savo sykiu
Nukritau aš ant žemės kietos
Nukritau aš ant žemės
Nukritau aš ant žemės
Nukritau aš ant žemės kietos
Ir iškirto ašara
Didelį ežerą
Tokį gilų, kad jo dugne
Vargu ar berasi mane
Vargu ar berasi
Vargu ar berasi
Vargu ar berasi mane

Debug information: A, Hiperbolė


Aukštumos (Netikėk, ką priešai suoks) – Rondo

Jei jūs manim patikėsit
Bus gerai, gerai, gerai mums bus
Tegul, tegul žiaurūs vėjai
Mus draskys, draskys, draskys perpus

Netikėk, ką priešai suoks
Ką šnekės tau svetimi
Šis gyvenimas kitoks
Reikia būti savimi
Gal mes kada tai pamiršim
Bet to neįvyks juk niekada
Tegul gelmė taps paviršium
O tiesa pavirs didžia klaida
Netikėk, ką priešai suoks
Ką šnekės tau svetimi
Šis gyvenimas kitoks
Reikia būti savimi

Debug information: A, Rondo


Išprotėjusios naktys – Naujos pupytės

Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tyloje

Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tavo žodžių migloje
Aš tau neleidau
Bet tu vėl suradai akim mane
Kodėl apleidai
Tai, ką atradai
Aš tau atleidžiu
Saldumas žodžių tirpsta burnoje
Ir lengvai paleidžiu
Skęsti laisvėje
Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tyloje
Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tavo žodžių migloje
Klastingas žvilgsnis
Išduodanti naktis tylumoje
Sudužo viltys
Tavo melo migloje
Tai tavo žodžiai
Jie pražūtingai saldūs kaip nuodai
Manęs neguodžia
Tavo pažadai
Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tyloje
Išprotėjusios naktys
Aš baigiu apakti tamsoje
Mano liūdesio naktys
Aš ir vėl pasiklydau tavo žodžių migloje

Debug information: I, Naujos pupytės


Mano kelias – Andrius Rimiškis

Aš eisiu tuo keliu,
Mano laime, taip pasiilgau tavęs.
Aš eisiu tuo keliu,
Mano meile, žinau, kaip lauki manęs.

Jau seniai pamiršau,
Kaip kvepia ryto dangus,
Kaip verkia šiltas lietus,
Kur mano kelias…
Laimę širdyje pajutau,
Pačius gražiausius jausmus.
Ką meilė duos, tas ir bus
Mano kelias.
Ten, kur aš ir tu
Gaudėm rankomis vėją,
Ten, kur aš ir tu
Braidėm po pievą…
Aš eisiu tuo keliu,
Mano laime, taip pasiilgau tavęs.
Aš eisiu tuo keliu,
Mano meile, žinau, kaip lauki manęs.
Su tavim pažinau
Giliausias savo mintis,
Pačias gražiausias naktis,
Visą pasaulį…
Saule, tik dabar supratau,
Kad jei rusena viltis,
Atverki meilei duris –
Ji pasitiks mus…
Ten, kur aš ir tu
Gaudėm rankomis vėją,
Ten, kur aš ir tu
Braidėm po pievą…
Aš eisiu tuo keliu,
Mano laime, taip pasiilgau tavęs.
Aš eisiu tuo keliu,
Mano meile, žinau, kaip lauki manęs.

Debug information: M, Andrius Rimiškis


Ji – Naujieji lietuviai

Kartais mes elgiamės ne taip kaip tikisi aplinkiniai,
Tuo mes ir skiriamės vieni nuo kitų.
Kartais mes elgiamės ne taip kaip tikisi aplinkiniai,
Nerka, Nerka, atradęs Jūratėje antrąją pusę,
Atiduok jai save visą ir tu gausi lygiai tokią pačią dovaną,
Nes tik susijungę jūs būsite…
Kartais mes elgiamės ne taip kaip tikisi aplinkiniai,
Tuo mes ir skiriamės…
Jai niekada netrūksta laiko dėl manęs,
Jai niekada netrūksta… Trūksta vienos eilutės.
Jai niekada netrūksta dėmesio, netrūksta gėliu,
Niekada netrūksta genialių minčių.
Ji niekada nebledavos, nebaliavos,
Ji niekada su mano draugais nekonkuruos.
Niekada neįkyrės, nevadovaus, nerėks,
Galų gale ji tuo tarpu patylės.
Jo jo jo… Šiaip tylės..
Galų gale ji patylės, patylės, patylės…
Ji niekada nepasakys kas gali įžeisti,
Ji niekada nepastebės kas yra blogai.
Ji niekada nepaliks, niekada neišduos,
Niekada savo sielos velniui neparduos.
Ji niekada nenusikeiks, niekada nepraleis,
Pro ausis, to, kas yra svarbu – tu.
Ji niekada nemiegos jei paklaustum: “Tu miegi?”,
Šią naktį ji vėl buvo su manimi.
Ji niekada nepasakys kas gali įžeisti,
Ji niekada nepastebės kas yra blogai.
Ji niekada nepaliks, niekada neišduos,
Niekada savo sielos velniui neparduos.
Ji niekada nenusikeiks, niekada nepraleis,
Pro ausis, to, kas yra svarbu – tu.
Ji niekada …bla bla…: “Tu miegi?”,
Šią naktį ji vėl buvo su manimi.
Vėl buvo su manimi…

Debug information: J, Naujieji lietuviai


Ašaros – 69 danguje

Gęsta žvakė nustojo lyti už lango
Kažkada buvom viens kitam brangūs
O dabar aukso žiedas ant tavo rankos
Bet kol esi šalia mano širdis vis dar trankos.

Priedainis:
Ašaros tavo akyse
Neiždžius visą naktį,
Kaip galėjom taip paprastai
Vienas kito netekti.
Virpa pirštai aš rašau tavo vardą
Gal išdrįsiu išsiųsti laišką šį kartą,
Nors seniai abejoju ar vis dar verta
Bet kažkodėl pilies nei vienas iš mūsų nesuardo.
Ar šį vakar pradarysi jas ilgai nesibeldęs?
Išsiilgę kūnai viens kitame lies,
Visą naktį kaito ir kaito nesuvogdami laiko
Ir vis dėl to man tavęs, o tau manęs dar reikia.
Priedainis (3 kartus)

Debug information: A, 69 danguje


Gera mylėtis – Empti

Ko gero, tai geriausia
Ką galėjai duoti man
Visos svajonės lekia į orą
Muilo balionai tirpsta burnoj
Tirpsta rankos šoka kojos
Išsipildė mano norai
Saldūs norai, saldžios mintys
Saldūs žmonės, saldžios viltys
Visos svajonės lekia į orą
Muilo balionai tirpsta burnoj
Gera, kai kartais aš galiu
Palikti žemę
Ir muilo balionu
Pakilti gera
Barstyti juoką danguje
Gera, gerai galvot apie tave
Gera, voliotis meduje
Gera, mylėtis šviesoje
Gera, laižyti svajones
Gera, svajonėse paskęst
Ko gero, tai geriausia
Ką galėjai duoti man
Saldūs žmonės, saldžios mintys
Saldūs norai, saldžios viltys
Gera, kai kartais aš galiu
Palikti žemę
Ir muilo balionu
Pakilti gera
Barstyti juoką danguje
Gera, gerai galvot apie tave
Gera, voliotis meduje
Gera, mylėtis šviesoje
Gera, laižyti svajones
Gera, svajonėse paskęst
Ko gero, tai geriausia
Ką galėjai duoti man

Debug information: G, Empti


Išgalvotas toks – Ieva Narkutė

Ji tikėjo – jis ateis savaime
Buvo sklidina rūpestingumo
Viską kaupė, saugojo ir laikė
Nenustodama net vakarais budrumo

Jam dainavo nemokėdama kalbėtis
Megzdavo nejudindama pirštų
Ir tik meldė, kad galėtų pažiūrėti
Kaip jis iš vaikelio vyru virsta
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik
Ji tikėjo – jis ateis turtingas
Knygų ir diplomų, bilietų į kiną
Ji žinojo – jie šypsosis lyjant
Ant jo patefono ir nevykusio grimo
Ji sapnavo – reikia tik palaukti
Nuo pat mažų dienų kantrybę ugdė
O vieną dieną, visas ribas sulaužęs
Atbėgs jisai pažadinti jos ugnį
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik
Vieną dieną jis atklydo į jos šalį
Bet ji neatvėrė jam savo langelio
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik

Debug information: I, Ieva Narkutė