Populiariausių dainų tekstai (žodžiai)


Ieškok kelio – Ovidijus Vyšniauskas

Jei nuo beprasmės dienos pavargai
Ir noris ten, kur seniai nebuvai –
Ieškok kelio
Ir nebijok, jei lig šiol neradai.

Jei nusispjaut, kad kažko neturi
Ir nesvarbu, kad namai taip toli –
Ieškok kelio
Ir paskubėk, kol skubėti gali.
Kai laikas savo skolas atiduos,
Tu pasistenk nepraleisti progos,
Nesidairyk, nors aplinkui ženklai
Ir eiki ten, kur niekad niekad nebuvai.
Jei neradai, kas keliauja kartu
Ir nėra kas suteiks jėgų –
Ieškok kelio,
Tas vienas kelias ir būsi tu.
Kai laikas savo skolas atiduos,
Tu pasistenk nepraleisti progos,
Nesidairyk, nors aplinkui ženklai
Ir eiki ten, kur niekad niekad nebuvai.
Jei nusispjaut, kad kažko neturi
Ir nesvarbu, kad namai taip toli –
Ieškok kelio
Ir paskubėk, kol skubėti gali.
Ieškok kelio
Ir paskubėk, kol skubėti gali.
Ieškok kelio
Ir paskubėk, kol skubėt gali…

Debug information: I, Ovidijus Vyšniauskas


O buvo visko – Vudis ir Bartas

O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų
Ir tuščios salės
Tuoj audringai plos
Pakyla rankos
Ekstazėj nuo dainos
Jai atsispirti nėra jėgos
Ir dega širdys
Nereikia net šviesos
Kartu lyg vienas
Kiek daug idėjų rimtų
Ir griūva sienos
Nelieka laiko ribų
Kartu lyg vienas
Mes griaunam sienas
O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų
(x2)
Mums atsivėrė
Dangaus keliai visi
Mes taip tikėjom
Ir buvom išgirsti
Mes privalėjom judėt pirmyn
Į gera viskas
Keliai į sėkmę tikri
Ir tuščios salės
Tuoj audringai plos
Pakyla rankos
Ekstazėj nuo dainos
Jai atsispirti
Tu nepajėgsi
O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų
(x2)
Kai laiko dulkės nusės
Bus smagu mums prisėst
Ir paklausyt dar kartą
Tos dainos
Apie viltį
O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų

Debug information: O, Bartas, Nojus Bartaška, Vudis


Vaikų balsai – Deivis

Ne, manęs nebeliesk, prašau nesiliesk savo ledinėm rankom vėl,
Aš neskaičiau, ką man rašei, nes tavo žodžiai žudo,
Ne, manęs nelaikyk, maldauju palik, palik mane vieną amžiams,
Aš tikiuosi negrįžt čia niekada, tikiuosi pabust kitam sapne

Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane,
Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane šiltai.
Aš – smėlis krante, aš ištirpęs rūke, aš – dulkės tavajame delne,
Aš – jau praeitis, o tu – ateitis, nepamiršk šių žodžių…
Man dar niekada žmonių minioje nebuvo taip vieniša kaip čia,
Gėlės nuvys, ašarom lis, aš lėtai užversiu duris.
Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane,
Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane šiltai.
Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane,
Ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
Žiema baltais sparnais užklos mane.

Debug information: V, Deivis


Laumės vaikas – Vytautas Kernagis

Čiūčia liūlia laumės vaiką,
Kreivą šleivą ir kuprotą.
Skamba seno vario žiedas,
Laumės vaikui dovanotas,

Vėjy grūdintas ir kaltas.
Laumės vaikas kaltas… kaltas,
Kad nešoka, nedainuoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.
Laumė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino – tik nežino,
Kad sparnai jos vaikui dygsta.
Kad išskris jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės aikštės
Žmonės ras varinį žiedą…

Debug information: L, Vytautas Kernagis


Viskas tau vienai – Onsa

Žinau, kad tu myli gėles,
Aš visai negaliu jų pakęst.
Nors baigias pinigai,
Bet vis tiek pirksiu gėlę tau vienai.

Žinok, visos gėlės tau vienai,
Atmink, jei nežinai –
Jei tu nemylėsi manęs,
Aš kitai dovanosiu tas gėles.
Galiu tau paskirti eiles,
Nors jų negaliu aš pakęst.
Visi mano žodžiai tik tau,
Nors gražių žodžių daug, bet aš jų nežinau.
Žinok, visos eilės tau vienai,
Atmink, jei nežinai –
Jei tu nemylėsi manęs,
Aš kitai dovanosiu tas eiles.
Galiu meilę tau dovanot,
Galiu iš kitų ją pavogt.
Paimk, mano kūnas tik tau,
Apie savo juodą sielą šiandien nieko nesakau.
Žinok, mano meilė tau vienai,
Atmink, jei nežinai –
Jei tu nemylėsi manęs,
Aš tikrai tave surasiu danguje.

Debug information: V, Onsa


Apie moterį – Upė

Verčia medžius ir tyliai niūniuoja sensansą
Su šaknim išrauna iš miego nepajudinus pirštų
Paryčiais nubraukusi prakaitą rengia seansą
Ir kaip mat pamiršti sapnais nubarstytą pakrantę

Nekaltu kalės žvilgsniu perskrodžia tavo būtį ir nebūtį
Angeliuko sparnais suplasnojus sklando po kambarį
Aš juoakis cituoju Homerą ir bandau ją pagauti
Ji man nukerta galvą ir išmeta tiesiai pro langą
Taip mes žaidžiam kas rytą, kol visiškai pateka saulė
O tuomet susikibe nagais išmatuojam pasaulį
Prie arbatos susėdę atsakom į Viešpaties laiškus
Ir nepastebiu, kad mano gyvenimas pilkas ir aiškus
Pietums angeliukų sparnai su kiaulės spirgeliais
Svečius pavaišinę pūkais numazgojam jų veidus
Ir išleidžiam sėkmės palinkėję į margą pasaulį
Jie plačiai padėkoję su užuojauta merkia man akį
Po pietų sočiai aptingę įsijungiam reklamą
Galim pakeisti jų spalvą o kartais ir kalbą
Jausmų jūroj paskendę jie skalauna stiklinį ekraną
Aš giliai susikaupęs bandau visą tai sutalpinti į galvą
Vakare lyg virkštelę nutraukus ji išjungia elektrą
Kai aš nematau po paklode ji pakiša vėtrą
Pavargusios kojos lėtai mane neša į spastus
Prisimerkus ji kruopščiai galanda kovos peilius ir šaukštus
Nekaltu kalės žvilgsniu bučiuoja mano nuogą krūtinę
Prisilietus netyčia palieka veide žaizdą durtinę
Taip mes mylim ir mirštam kas dieną ir naktį
Kaimynai pastato po žvakę ir nukerpa dagtį

Debug information: A, Upė


Dangus – Delfinai

Nes pro mano pirštus birs smėlis baltas
Nes žvaigždėtas dangus ir vėjas šaltas
Neš bangų keteras į kitą krantą
Ras svajones, kurias mes vis dažniau prarandam

Dangus toks ramus ir toks skaidrus,
Aš skrendu skrendu,
Toks nuostabus, toks nežemiškas lietus,
Aš skrendu skrendu skrendu…
Dangus, tik dangus ir tik sapnai,
Aš skrendu skrendu skrendu tenai,
Sapnai…
Nes sparnuota delčia į kitą krantą nešė,
Ne, nešalta man čia šalia paskendusio “ačiū”.
Tau už tavo akis, už tavo “niekad”,
Už bemieges naktis ir tavo ramų miegą
Dangus toks ramus ir toks skaidrus,
Aš skrendu skrendu,
Toks nuostabus, toks nežemiškas lietus,
Aš skrendu skrendu skrendu…
Dangus, tik dangus ir tik sapnai,
Aš skrendu skrendu skrendu tenai,
Sapnai…

Debug information: D, Delfinai


Nieko nuostabaus – Arbata

Nieko nuostabaus, kad ant tavęs padėjo skersa
Į tave žiuri skersai
Man būtų keista, jei viskas būtų nors truputi kitaip

Kažkur aš girdėjau, o galbūt skaičiau
Istorija nematė, kad nors kartą būtų kitaip
Kokiu kampu bestovėtum, kažkam stovėsi galu,
Ką bekalbėtum, vistiek kažkam liksi neteisus
Kažkur aš girdėjau, o galbūt skaičiau, klaidinga
Manyti, kad neklysti tik tu
Aš padėjau skersinę, dabar tarp mūsų truputi aiškiau
Man nesvarbu kas tau tarp kojų
Svarbiausia netrukdytų bendraut
Man nesvarbu ką tu apie mane galvoji
Svarbiausia neužgauk
Aš padėjau skersinę, dabar tarp mūsų truputi aiškiau

Debug information: N, Arbata


Nusirenk – Išjunk šviesą

Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.

Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Aš diena, o tu naktis
Ir mūsų širdys nesusitiks.
Kaip norėčiau mylėt iš naujo,
Parašyt žodžius iš kraujo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.
Nusirenk, mergaite mano,
Nusirenk, tik iki galo.

Debug information: N, Išjunk šviesą


Aš būsiu šalia – Violeta Tarasovienė

Iš tylos upe ateisiu, ryto vėju nešdama,
Iš tamsos šviesa nutiesiu savo kelią pas tave.
Mano kiekvienas yra žvilgsnis rytą randa vis anksčiau.
Kažkur laukianti širdis, jaučiu ją kasdien arčiau.

Kiekviena diena tikėsiu, kad naktis nebus ilga.
Kiekviena daina mylėsiu, nes viltis išliks gyva.
Mano kiekvienas tvirtas žingsnis saulę pakelia aukščiau,
Mana nerami širdis, ji dega kasdien karščiau.
Per lietų, per gatves purvinas,
Per vėją, per upes neramias
Aš pas tave ateinu,
Kad išpažinti savo meilę.
Per ilgesio naktis ir dienas,
Per liūdesio eiles ir dainas
Rasiu tave, nors sunku
Man būtų rast vartus į laimę,
Aš busiu šalia.
Nors šimtai kalnų užstotų ilgą kelią pas tave,
Nors tamsi diena išauštų, baugų rūką nešdama.
Mano kiekvienas šiltas žodis lai pasieks tavas mintis.
Kažkur laukianti širdis kad myli man atsakys.
Per lietų, per gatves purvinas,
Per vėją, per upes neramias
Aš pas tave ateinu,
Kad išpažinti savo meilę.
Per ilgesio naktis ir dienas,
Per liūdesio eiles ir dainas
Rasiu tave, nors sunku
Man būtų rast vartus į laimę.
Aš busiu šalia… (x2)

Debug information: A, Violeta Tarasovienė