Gražiausi tostai visoms progoms ir šventėms bei užstalės palinkėjimai įvairiomis temomis.


Tostai draugams

Nauja diena - tai lyg paveikslas. Rytas - tai baltas popieriaus lapas ir tik nuo tavęs priklauso, koks bus piešinys. Linkiu nutapyt šedevrą!!!

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Nubanguos per žemę metų bangos
Gražią praeitį kaip žiedą nusineš
Nebegrįš tos dienos gražios ir džiaugsmingos
Nebegrįšime į praeitį ir mes.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Linkiu draugų, su kuriais būtų vienodai gera - ir laimėje, ir negandoje, ir liūdesy.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumai tai, kad meilė gali žydėti amžinai. O rožė ne: Pirmą kartą susitikus rūpėjo kaip tau patikti, o dabar kaip neprarasti tavęs. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi, likti vienas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį...

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Jeigu nori desimt gauti?
Reikia mokslo paragauti.
Ne su berniukais lakstyti.
Bet knygute paskaityti.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Yra tokie paukščiai – kregždutės ir žvirbliai. Kregždutės būna visą vasarą kartu su mumis, o atšalus orams išskrenda į pietus. Žvirbliai būna kartu su mumis ir kai šilta ir kai šalta, jie lygiai tokie patys kaip ir Jūs mano mieli draugai, kurie manęs nepaliekat nei laimėj nei nelaimėj.
Todėl keliu šią taurę už Jus, mano mielieji žvirbliai.

Debug information: Tostai draugams, Palinkėjimai draugams, Palinkėjimai draugui, Tostai draugui


Tostai draugams

Linkiu suspėti atsirakinti duris ir pakelti telefono ragelį, kai jis dar skamba.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Ant aukšto kalno deimantinio,
Pražydo rožė tarp gėlių,
Nuskinčiau ją Tau atminimui,
Deja, pasiekti negaliu.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Linkiu tau sulaukti nuostabaus pavasario, tokio, kokio, rodos, dar niekada nebuvo.

Debug information: Draugams


Tostai draugams

Seniai, labai seniai gyveno senis ir senė. Vieną rytą senis pasiėmė virvę ir išėjo į mišką žabų. Prisirinko, naštą vargais negalais užsikėlė ant pečių ir stenėdamas, pasiramsčiuodamas lazda kėblino namo. Karščio ir nešulio išvargintas senelis prisėdo pailsėti prie šaltinio. Numetęs naštą jis godžiai puolė gerti. Atsigėręs, atsigaivinęs prigulė ir nepajuto, kaip užmigo. Atsibudo jau vakarop. Senelis sunerimo, vikriai užsimetė naštą ir patraukė namo.
Senelė, nesulaukusi savo senelio, išėjo jo ieškoti. Beklaidžiodama po mišką, ji sutiko jaunuolį su žabų ryšuliu ir klausia:
– Berneli, pasakyk, ar kartais miške nematei senio?
– Ką tu, motin, apakai į senatvę? – atsakė užkalbintasis. – Savo senio nepažįsti?
– Nejuokauk, vaikine! Mano vyras prieš septyniasdešimt metų buvo toks…
Ir suprato senis, kad vandens gėręs iš jaunystės šaltinio, apie kurį buvo girdėjęs iš savo senelių. Senė įsigeidė irgi to stebuklingo vandens atsigerti. Jos vyras nupasakojo, kaip tą šaltinį susirasti, o pats patraukė namo. Visą vakarą nesulaukęs pargrįžtančios senės, rytą nuėjo jos ieškoti. Prie šaltinio senės nerado. Tik krūmuose išgirdo knėkščiantį kūdikį. Pasirodo, senė iš godumo per daug prisigėrė jaunystės vandens.
Tad išgerkime už tai, kad ir kiek šiandien begertume, niekas nepavirstų bejėgiais kūdikiais draugų akyse.

Debug information: Tostai draugams, Palinkėjimai draugams, Palinkėjimai draugui, Tostai draugui