Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį -
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Eiliuoti kalėdiniai sveikinimai)


Kiti

Nieko nebuvo švelnesnio už Tavąjį balsą,
Už rankas, kurios glostė galvelę mažos…
Metai bėgo, nubėgo tarsi sutemų valsas, —
Vis norėčiau, kad suptum žvaigždžių pataluos.
Nieko nebuvo geresnio už Tavąją širdį,
Už akis, kurios tiesė takus man tolyn.
Metai paukščiais nuskrido ir atnešė viltį —
Tau linkiu, kad gyventum su saule, brangi.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai močiutei, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu


Kiti

Jeigu savam kieme pamatei šarką – lauk svečių.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie gyvūnus, Prietarai apie paukščius


Kiti

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis.

Debug information: Šventės, Gegužės mėnesio šventės, Pavasario šventės


Kiti

Jei niežti dešinį antaki – susitiksi su draugu. Jei kairį – susitiksi su veidmainiu.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie žmones


Kiti

Susisiausiu aš į Laisvės vėjo Šilką,
Suvyniosiu širdį vėliava sena,
Apkabinsiu Laisvės postamentą pilką,
Paprašysiu aš visų — lai bus tyla…

Nuogą sielą pasodinsiu ant suolelio,
Tarp benamių, lyg šaligatvis, plikų —
Noriu pamatyt, kaip laisvas laisvę vagia,
Manydamas, kad nėr aplink žmonių.

Apsižvalgęs alkanas, plėšrus — greit puolė:
Plėšė vėliavą, ieškojęs pinigų…
Bet juk Laisvė mūsų — kaip ir jis — varguolė
Dengė nuogą sielą vėliavos kampu.

Nelygioj kovoj benamis Laisvę draskė —
Karštas įtūžis jį vertė žvėrimi
Ir šaligatviais šaltais ją nuogą tąsė,
O Ji plakė mano sieloj širdimi.

Debug information: Profesiniai sveikinimai, Kario dienos sveikinimai, Kariuomenės dienos sveikinimai, Kovo 11 sveikinimai, Sveikinimai kariams, Sveikinimai kario dienos proga, Sveikinimai kariuomenės dienos proga, Sveikinimai kovo 11 proga, Sveikinimai su kario diena, Sveik


Kiti

Jei nukrenta paveikslas, tai yra pranešimas apie artimo žmogaus mirtį ar nelaimę.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie mirtį


Kiti

Vaišių dainos – tai savitos dainos, kurių pagrindinė tema yra vaišių, vaišinimo ar vaišinimosi apdainavimas. Atskirą funkcinę-teminę grupę sudaro dainos, kuriomis prašoma valgių ir gėrimų, siūloma vaišintis, išprašomi ilgai užsibuvę svečiai. Tai sąlygiškai išskirtas lietuvių liaudies dainų žanras, nes jam priskiriamos dainos lydėjo darbų pabaigtuves, buvo dainuojamos per kalendorines bei šeimos šventes (vestuves, krikštynas) ar kaimynų suėjimuose. Vaišių dainos gana skirtingos prigimties. Dainos apie apynį ir alaus gaminimą (operaciniai tekstai) ar alaus gėrimą bei istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti glaudūs jų ryšiai su apeigomis leistų svarstyti, kad čia susiduriame su archajiško pasaulėvaizdžio atspindžiais. Alus, nuo seno vartotas tik šventinių ar ypatingos svarbos įvykių metu, – pagrindinis vaišių dainose minimas gėrimas, išraiškingiausiai ir apdainuojamas, paprastai pabrėžiant ne jo stiprumą, o gražumą, išreiškiantį apskritai vaišių puikumą. Iš kitų gėrimų vaišių dainose minimi vynas, midus (alutis midutis) neprilygsta alaus apdainavimui, o apie degtinę apskritai retai kada atsiliepiama palankiai. Pastarosios būtų sietinos su vėlesniais laikais, kai apeiginių tekstų prasmė traukėsi užmarštin, kai vaišių dainos pradėjo skambėti ne tik šeimos ar kaimynų suėjimuose, bet ir karčemose.

Vaišių daina “Nelygus stalelis”:

Nelygus stalelis,
Neateina stiklalis. /2×2/
Lygysim stalelį,
Paleisim stiklalį. /2×2/

Išgėriau septynias,
Da gersiu devynias. /2×2/
Dar mano galvelėj
Da nieko nėra. /2×2/

Debug information: Tautosaka, Dainos


Kiti

Jei ant sankryžos kampo pamatysi pinigus tai neimk jų, nes šiuose piniguose kažkas paliko savo nelaimes bei bėdas, ir jei paimsi – tai visos to žmogaus bėdos atiteks tau.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie pinigus


Kiti

Kovo 4 dieną minima Kovarnių diena. Tai sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Atėjus krikščionybei su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, kuris gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.

Nuo seno buvo garsi Kaziuko mugė, kuri trukdavo kelias dienas, ar net savaitę. Ten pardavinėdavo rankų darbo gaminius: įvairias statines, geldas, puodus, darbo įrankius, ir kt. Kaziuko mugė garsėjo savo spalvingomis verbomis iš vasarą surinktų ir sudžiovintų gėlių, dažytų smilgų ir įvairiausiais raštais pintų verbų, kurias buvo nešamos šventinti per verbų sekmadienį.

Debug information: Šventės, Kovo mėnesio šventės, Pavasario šventės