Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.
1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose.
Debug information: Šventės, Vasario mėnesio šventės, Žiemos šventės
Debug information: Sentencijos
Debug information: Įvairūs
Debug information: Įvairūs
Rasta pasaga (dar geriau surūdijusi) neša laimę tam žmogui.
Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus
Humoristinės dainos iš kitų žanrų išsiskiria pabrėžtinu komizmu. Jose vaizduojant bet kuriuos reiškinius, įvykius, sudaromos juokingos situacijos, išryškinami komiškieji jų bruožai. Humoristinių dainų tematika įvairi, tačiau dominuoja buitinės temos. Komiškoje šviesoje parodomi vyro ir žmonos tarpusavio santykiai, jaunimo meilės bei vedybiniai rūpesčiai. Iškeliamos šalintinos žmonių ydos (tinginystė, girtavimas, rūkymas…), šaipomasi iš jų būdo ypatybių (mušeika, pikčiurna, pagyrūnas…), elgsenos, išvaizdos. Dažnai šių dainų objektas yra tam tikro statuso (senis, našlys, senbernis, davatka), luomo (bajoras, ponas, samdinys), profesijos, tautybės (čigonas, žydas, prūsas), atskirų vietovių bei tarmių atstovai. Šiam žanrui priskiriamos linksmos dainelės apie gyvūnų (uodo, voro, žvirblio, ožkos, kiškio) nuotykius. Humoristinės dainos buvo dainuojamos įvairių sueigų, pasilinksminimų metu, tačiau nėra glaudžiai susijusios nei su apeigomis, nei su kuriomis nors buitinėmis tradicijomis.
Humoristinė daina “Matušaite miela, mylėk mane vieną”:
Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Kaip tu aisi rugių kirst,
Palik mane vieną.Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Int jaunimą aitie.Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Už kareivio aitie.Kareivėlis gražus,
Kareivuks patogus,
Kareivužio trumpi rūbai,
Prie šalies kardelis.Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Už bernelio aitie.Bernužėlis gražus,
Bernytis patogus,
Bernužėlio skaistus veidas
Ir meilūs žodeliai.Turu karvę juodą,
Pieno ji neduoda,
Turu ožką šeriamą,
Už ragučių keliamą.Sūrio atsilaušu,
Sviesto užsitepsu,
Atsigėrus saldaus pieno,
Aisu gult ant šieno.
Debug information: Tautosaka, Dainos
Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema. Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų.
Tą dieną žemdirbiai nesikeldavo anksti, laukdavo, kol išauš ir užtekės saulė t.y. keldavosi kaip pavasarį. Pelenų dieną senovėje apeigas atlikdavo prie namų židinio, kur buvo garbinama namų židinio ugnis dievybė Gabija, jos garbei buvo kepama duona, kad namus saugotų nuo gaisro, o po to pelenais barstydavo dirvas, gyvulius, žmones ir t.t.
Debug information: Šventės, Kovo mėnesio šventės, Pavasario šventės, Vasario mėnesio šventės, Žiemos šventės
Debug information: Įvairūs
Mįslės apie gamtą. Mįslės apie žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį. Mįslės apie Kalėdas. Mįslės apie saulę. Mįslės apie vandenį.
Debug information: Mįslės, Mįslės apie Kalėdas, Mįslės apie pavasarį, Mįslės apie rudenį, Mįslės apie saulę, Mįslės apie vandenį, Mįslės apie vasarą, Mįslės apie žiemą, Mįslės su atsakymais, Mįslės vaikams
Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti savo uošvio — visų
mūsų gerbiamo žmogaus, mūsų artimų šeimyninių santykių
globotojo ir puoselėtojo — tik antruoju Tėvu. Dėkoju, brangus
Uošvi, už gausą ir dėmesiu apvainikuotą mūsų gyvenimą.
Dėkoju už nuolatinį rūpestį anūkais.
… palinkėkite mano Uošviui sveikatos visa širdimi…
… palinkėkite mano Uošviui laimės daugybe žvilgsnių…
… palinkėkite mano Uošviui meilės visa krūtine…
… palinkėkite mano Uošviui vilties daugybe laimingų gyvenimų ir lemčių…
… visi pakelkime taures už mano Uošvį ir sudainuokime
Jam gyvenimo dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“…
Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai uošviams, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu