Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Vis tiek sulauksim tunelio gale šviesos.
Girdėjot, kad už grabą kompensuos?

Debug information: Įvairūs

Kiti

Nuėję į mišką prisirinkite gilių, padėkite visur – ant stalo, sekcijoje ir t.t. Gilės išvalo namus nuo blogybių, neleidžia užsibūti blogiems žmonėms.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus

Kiti

Kad nepamestume galvos
Trys medžiotojai sužinojo, jog netoli jų kaimo slapstosi vilkas. Jie nutarė pagauti jį ir užmušti. Gelbėdamasis nuo medžiotojų, vilkas įsiropštė į uolą. Įėjimas į uolą labai siauras: gali įlįsti tik medžiotojo galva, bet ne pečiai.
Vienam medžiotojui nusibodo laukti, kada vilkas išlįs iš uolos. Tikėdamasis išginti vilką, jis nuėjo prie uolos ir įkišo galvą į angą. Likę du medžotojai ilgai stebėjo drąsuolį. Po kurio laiko jie ryžosi ištraukti medžiotoją iš uolos. Kai ištraukė, pastebėjo, jog medžiotojas nebeturi galvos. Ėmė spėlioti: ar jis turėjo galvą, kai lindo į uolą? Vienas tvirtino tikrai matęs galvą, kitas tuo abejojo. Taip ginčydamiesi jie nelaimėlį nunešė į kaimą ir parodė išmintingajam aksakalui.
Žinoma jūsų bičiulis neturėjo galvos. dvicįu medžiotojų ginčą išsprendė išminčius. Argi, turėdamas galvą, jis būtų ją kišęs į uolą, kur šeimininkių?! alkanas vilkas?
Tad išgerkime už tai, kad bet kokioje situacijoje nepamestume galvos!..

Debug information: Įvairūs

Kiti

Ta diena, kai ramunes Tau skinsiu,
Bus vienintelė Sesers diena…
Ta naktis, kada sulytas grįšiu
Ir Tu paslėpsi nuo lemties mane,
Gal bus vienintelė tokia naktis,
Kai pritarimo ir tiesos ieškos širdis…
Ir aš žinau, kad nieko kito neieškosiu —
Tiktai vienintelės geros Sesers,
Kuri manąsias ašaras išgers…

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai sesei, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Gruodžio 24 d. Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė – Kūčios. Šis pavadinimas labai senos kilmės, manoma, kad jis atsirado iš vėlių vardo kočės, kurioms vaišinti buvo pagrindinis patiekalas Kūčia t.y. valgis iš įvairių javų grūdų.

Kūčių tradicijos ir papročiai

Pagoniškoje Lietuvoje, ši diena buvo apsupta burtais, sudėtingomis apeigomis, aukomis bei magiškais veiksmais, netgi buvo nuostata šia dieną nedirbti kai kurių žemės ūkio darbų. Moterys visą dieną ruošdavo maistą Kūčioms, o vyrai pasiruošdavo pašaro gyvuliams. Baigus visus darbus vykdavo apeiginis prausimasis tarsi kūno apvalymas prieš didžiąją vakarienę. Pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, po vyrų prausdavosi moterys. Šiam papročiui išnykus, Kūčių dienos pavakaryje žmonės prausėsi pirtyse arba kubiluose. Šis nusiprausimas turėjo magišką apsivalymo reikšmę, ne tik materialine bet ir moraline prasme. Jis privalėjo apsaugoti žmogų nuo ligų, nukreipti įvairias nelaimes. Be to prie apeiginio stalo žmonės turėjo sėsti, visokia prasme švarūs, be nuodėmės bei piktų minčių. Todėl šia dieną žmonės susitaikydavo su susipykusiais kaimynais, dovanodavo skriaudas savo priešams.

Kūčių vakarienė ir patiekalai

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus vakarinei žvaigždei.

  • stalą apdėdavo šienu, dengdavo baltą, naują staltiese ir sustatydavo visus paruoštus patiekalus;
  • kai kur ant stalo statydavo nekultą rugių pėdą, simbolizuojantį gerą būsimų metų derlių;
  • po stalu dėdavo kūlį šiaudų, kuriais rytojaus dieną apraišiodavo obelis, kad obuoliai derėtų, o dalį palikdavo javams biržyti, kad būtų geras derlius;
  • prieš sėdant valgyti už stalo kampe pastatydavo eglės šaką, ar jos šakomis išpuošdavo namų duris iš lauko – tai simbolizavo gyvybės medį;
  • eglutes puošdavo obuoliais, riešutais ar degančiomis žvakutėmis. Riešutai – simbolizavo vaisingumą, buvo tikima, kad jais galima buvo uždegti meilę, sustiprinti vertybinius ryšius. Obuolys – reiškė vestuves ir šeimos pagausėjimą.
  • žvakučių deginimas – siejamas su prosenelių vėlių atminimu ir sauganti žemę nuo visokių blogybių. Degančias žvakes dėdavo ir ant stalo;
  • per Kūčias buvo draudžiama judinti eglutės papuošimus, tikėta, jeigu kas nukabintų obuolį ar riešutą ant to vėlės užsirūstintų ir atkeršytų. Papuošimus nuo eglutės buvo galima nuimti tik antrą Kalėdų dieną ir manoma kad tai atneša laimę;
  • prieš sėdant už stalo, apsirengęs šventiškai, šeimininkas paėmęs Kūčios kepalą, apnešdavo tris kartus aplink namus. Apėjęs trečią kartą šeimininkas, priėjęs prie durų belsdavo, o šeimininkė klausdavo kas čia atėjo. Šeimininkas atsakydavo čia prašosi Dievulis su Kūčiale. Šeimininkė pagarbiai pakviesdavo Dievulį su duonele į vidų;
  • garbingiausioje vietoje sėsdavo vyriausias šeimos narys, o po to visi kiti palikdami dar vietos ir vėlėms, kurioms taip pat dėdavo lėkštes ir stiklines. Buvo paliekama maisto ir atsigerti, nes buvo manoma, kad ateina naktį vėlės pavalgyti;
  • susėdę pirmiausiai meldėsi, po to vieni kitiems linkėjo sveikatos, laimės, tikėdami, kad visa tai išsipildys ir kad turi magišką galią;
  • šeimininkas palaiminęs valgius, kiekvienam duodavo po duonos gabalėlį su žiupsneliu druskos. Po to valgydavo obuolį – vaisingumo simbolį.
  • kūčioms gamindavo 12 ar 13 patiekalų, tai greičiausiai simbolizavo 12-os ar 13-os mėnesius metuose, skaičiuojamus pagal mėnulį.

Gaminami patiekalai

  • miežinių kruopų (grucės) košė buvo valgoma su aguonų pienu
  • būtinas patiekalas buvo kisielius, kurio virimui buvo naudojami burtai
  • maltiniai pagaminti iš apšutintų ir susmulkintų avižinių miltų tešlos
  • barščiai su grybais
  • žuvis

Kūčių burtai

Iš po staltiesės traukdavo šieną, kuris reiškė, ilga ir gražų gyvenimą, taip pat simbolizavo ilgus linus ateinančiais metais. Taip pat žmonės tikėjo, kad kūčių naktį kalba gyvuliai, kurie išpranašauja ateitį, o ypač gyvenimo ilgumą. Tad iš vakaro juos gerai pašerdavo ir nešdavo šieną iš po stalo manydami, kad suėdęs tokio pašaro gyvulys yra apsaugotas nuo piktų dvasių. Šį vakarą labai būrėsi vaikinai ir merginos tikėdamiesi vedybų kitais metais.

Debug information: Šventės, Gruodžio mėnesio šventės, Kūčių papročiai, Kūčių tradicijos, Žiemos šventės

Kiti

Per pasakas baltas bažnyčion mes atbrisim,
Prakartėlėj Dievulis ant šieno šypsosis visiems.
O tos tyrosios snaigės nepaliaujamai kris vis
Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.




Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Eiliuoti kalėdiniai sveikinimai)

Kiti

Kas tikras vyras?
Juk tai tas,
Kurs švenčia vyriškai datas
Ištikimų draugų būry
Ir savo amžiaus vidury
Garsėja darbo karjera,
Patirtimi, alga gera.
Ir tostą šito vyro garbei
Su meile taria bendradarbiai.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Ak tu švelnusis mano katine,
Juk mes, viens kitą prisipratinę,
Iš meilės murksim patale.
Juk tau smagu su žmonele?
Brangioji, iš tiesų smagu,
Tik dieną nesuleisk nagų
Ir nešokdink dėl pinigų.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Lietuvių liaudies patarlės apie išmintį.

1. žmogus nelaimingas paprastai skaitos už neišmintingą
2. žilas plaukas – išmintis
3. vynas bei moterys prigauna išmintingą
4. visi vienos motinos vaikai, bet ne visi vienos išminties
5. visi vaikai vienos motinos, ne visi vienos išminties
6. viena ranka prilenka, viena išmintis menka
7. verčiau išmintingas pabars nei kvailas prigaus
8. vaikui vaiko išmintis
9. tylus liežuvis padaro išmintingą galvą
10. turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas
11. tinginys guli, ale išmintį turi
12. tinginys gali, ale išmintingas turi
13. tas išmintingas, kas kalba mažai
14. tarp devynių dešimtasis tuo pačiu išminta
15. tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščioja tikra išmintis
16. tad durnius razumnas, kada tyli
17. sūnus išmintingas linksmina tėvą
18. šmotas išmintingų, nemaža durnių
19. Renavoj, būdamas išmintingu, sutiksi su ponu protingu
20. proto turi, bet išminties neturi
21. proto ir išminties ir už kartį raudonųjų nenupirksi
22. protingas – kaip kiaulė išmintinga
23. protas išmintį vedžioja
24. protas ir išmintis viską ant svieto pramano
25. prociauninkas ir ant smiltyno išminta
26. prastam darbui daug išminties nereikia
27. pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė
28. pasaulyje daug yra išminties, bet žmonėse maža
29. paikas duoda, išmintingas ima
30. niekas išminties nepereina
31. Nevarėnuose žmonės išmintingi, bet netrūksta ir ingių
32. neišmintingas liežuvis daug pikta daro
33. neišmintingą po juoko pažinsi
34. ne visad turtingas yra išmintingas
35. mulkis duoda, išmintingas ima
36. motina įbruka vaikui krūtį, bet išminties neįbruka
37. mergos išmintis kaip laumės gentis
38. Lygumai – maišas persenusių kunigų, yra pelkėti, bet vaisingi, jų žmonės geri ir išmintingi
39. liežuvį išminti
40. Laižuvoj klebonas pusprotis turtingas, paskiau plikis, bet išmintingas
41. kvailys tol išmintingas, kol tyli
42. kvailys tol išmintingas, kol tyli
43. kvailas smarkiai kalba, o išmintingas valdo savo liežuvį
44. kurie ieško išminties ir šviesos po raštus, tie niekuomet nesuklys
45. kokia išmintis, toks ir darbas
46. knyga – pasaulį girdanti išminties upė
47. klausyk gerų patarimų, išmintingas būsi
48. kiekvienas nori išmintingas būti
49. kiekvienas nori gyventi (valgyti, išmintingu būti)
50. kas vienam neteisinga, tas kitam išmintinga
51. kas turtingas, tas ir išmintingas
52. kas teisingas – išmintingas
53. kas pinigingas, tas ir išmintingas
54. kas nėra stipriausias, tas turi būti išmintingiausias
55. kas išmintingesnis, tas ir kuklesnis
56. kas išmintingas, visad laimingas
57. kad kūnas ir jėgos padyla, tada metai ir išmintis pakyla
58. ką kvailas padarys, tai nei išmintingas nepataisys
59. ką Dievas nori gelbėti, tam ir išmintį suteikia
60. jei išminties kur trūksta, ten ir protas greit dūksta
61. išmintis vaikšto sermėga apsirengus
62. išmintis tur protą vadžioti
63. išmintis be drąsos nenaudinga, drąsa be išminties pavojinga
64. išmintis – lengviausia našta
65. išmintingus ir turtingus visi pažįsta
66. išmintingi padaro kvailai, o kvaili – niekad išmintingai
67. išmintingas žodis kvailio ausin kelio neranda
68. išmintingas nuolatos mokosi, o kvailas dingos visa žinąs
69. išmintingas ne tas, kas neklysta, o tas, kuris suklupęs sugeba atsikelti
70. išmintingas kaip Zaleckio gandras
71. išmintingas gali Judrėnuose būti ir nepražūti
72. išmintingas durnius
73. išmintingas durnius
74. išmintingam nepritinka pykti
75. išmintinga ir pelė ant aruodo
76. išmintingą į durnių nepadirbsi
77. išmintinga galva – trumpa kalba
78. išminties turi sulig vartais
79. išminties dantys vėliausiai dygsta
80. iš didžios išminties nuvažiavo į Goldapę pas Marę didžpapę
81. ir žydo vaikai išmintingi po laiko
82. ir išmintingas numirs
83. ir išmintingam suklysti tenka
84. įgytas patyrimas svarbiau už septynis išmintingus pamokymus
85. į išmintį išeiti
86. guli ir išmintį turi
87. glauskis bėdoje išmintingo, bet ne turtingo
88. geriau su išmintingu pamesti negu su kvailu rasti
89. geriau išmintingas papeikimas kaip kvailas pagyrimas
90. durnius duoda, išmintingas ima
91. durnas išdavimas, razumnas paėmimas
92. dorybė ir išmintis neparduodama nė už auksą
93. Dievo baimė išminties pradžia
94. didi išmintis, maža pažintis
95. didi išmintis pro mažą gerklę išlenda
96. didi išmintis mažoj galvelėj telpa
97. didelis juokas – maža išmintis
98. didelė išmintis, o proto nei už skatiką
99. dažnai rudine apsivilkusi vaikšto gili išmintis
100. bepročiu gimęs išmintingu nebūsi
101. bepigu su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis
102. bepigu su išmintingu nesibarti, o bėda su durnium
103. bepigu rasti su išmintingu
104. augęs ir ūgterėjęs ir išmintį praaugęs

Debug information: Patarlės, Lietuvių liaudies patarlės

Kiti

Tarsi Nemuno vingiai gyvenimas ilgas…
Ir vis plaukia į didele upę upeliai maži…
Tegu būna lyg upė tos srovės galingos,
Kurios plaukia į sielą Tava širdimi.

Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos.
Tu vis lauki ateinant — ateisiu dažniau.
Juk tik Nemunas ilgas — gyvenimas trumpas.
Pas Tave aš skubėsiu — tik gyvenki ilgiau.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai močiutei, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...