Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Neužrakinkit salės durų — aš sugrįšiu
Ir scenoje tuščioj girdėsiu plojimus.
Sparnuotu angelu dainoj pakilsiu,
Nes kol dainuoju — šioj žemėj gyvenu.

Neužrakinkit niekad salės durų.
Nes raktų aš nuo jų nebeturiu.
Aš Jums gyvenimą kasdien aukoju,
Nes kol dainuoju — šioj žemėj gyvenu.

Neužrakinkit salės durų — dar dainuoju,
Liečiu fortepijono klavišus ranka.
Nukritusi gėlė žodžius kartoja
Ir šluosto prakaitą pavargusi daina.

Debug information: Profesiniai sveikinimai, Poezijos dienos sveikinimai, Rašytojų dienos sveikinimai, Sveikinimai artistams, Sveikinimai dainininkams, Sveikinimai menininkams, Sveikinimai poetams, Sveikinimai rašytojams, Sveikinimai su poetų diena, Sveikinimai su rašytojų d

Kiti

Meksikiečių patarlės ir priežodžiai. Meksikiečių posakiai.

  1. Ir iš senos vištos galima išvirti gerą sultinį.

Debug information: Patarlės, Meksikiečių posakiai, Meksikiečių priežodžiai

Kiti

Now that you think I’m amazing,
Wish I could fly back home,
But I’m afraid that i sold my wings to an angel.
I never learnt to swim and I can’t fly.
I often down and wasted,
Cos I like to be a winner, but I hate to fight.
I will be trying to change now my world to a better place to live and die.

Priedainis:
Well if I ever make you cry,
Will you always say it’s alright?
I’m always busy.
Always late, I’ve got no time to celebrate our love, our freedom.

Sometimes I wish I were faceless when I look in the mirror, but is it a sin to pray only when you’re faithless,
When lungs are tired to breathe and your skin’s too thin. I’m not erasing anything from my past that I’ve tried so hard to hide.
I’ll keep on changing our world to a better place to live and die.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Už teisybę
Užaugino kartą žmogus du sūnus. Jausdamas artėjančią mirtį, jis pasikvietė abu sūnus ir liepė jiems visą turtą pasidalinti perpus. Kai tėvas numirė, sūnūs ilgai nesugalvojo, kaip teisingai pasidalinti turtą į dvi lygias dalis. Tada pagalbos jie kreipėsi į kaimyną.
O kaip liepė jums tėvas dalintis turtą? perklausė kaimynas.
Liepė pasidalinti viską perpus...
Tai ir dalinkit viską perpus...
Paklausė neišmanėliai broliai kaimyno ir viską padalino pusiau: į dvi lygias dalis sudaužė indus, supjaustė baldus, išpjovė gyvulius, sudraskė drabužius: po pusę švarko, po pusę kelnių...
Ir liko broliai be jokio turto...
Tad pakelkime taurę už tai, kad visada turtą dalintume ne lygiomis dalimis, o pagal teisybę ir supratimą bei susitarimą!..

Debug information: Įvairūs

Kiti

(po 50-ies bendro gyvenimo metų)

Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.

Auksinėm juostom Jums širdis surisim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.

Auksinės vestuvės!.. Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.

Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!

Debug information: Vestuviniai sveikinimai, Auksinės vestuvių metinės, Sveikinimai su vestuvėm, Sveikinimai vestuvių proga, Vestuvių metinės 50, Vestuvių metinių sveikinimai, Vestuvių sveikinimai

Kiti

Brangus Seneli, būki sveikas
Ir šimtą metų nugyvenk!
Matai, užaugau —jau ne vaikas,
Todėl labai bijau pasent…

Matau, Seneli, Tu laimingas
Ir raudonuoja Tau veidai,
Ir dar labiau esi dainingas,
Negu kadais, kai dainavai…

Tu nesiskundi dėl sveikatos,
Močiutei „nesuki galvos“,
Kad bėga dienos pilkos, prastos,
Kad nieks jaunystės neatstos…

Koks nuostabus esi, Seneli —
Jaunesnis Tu už mus visus!
Nei Tau paširdžius naktį gelia,
Nei Tu būni kada rūstus…

Kur tas gyvybės eliksyras,
Kad likčiau aš, kaip Tu — toks vyras!
Linkiu Tau būdą šį auksinį
Su manimi pasidalinti…

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai seneliui, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Jaunuolis afganas vedė gražią dorą žmoną. Pirmąją vestuvių naktį liepė tarnui palaikyti žibintą. Kiek jaunavedys besistengė, tačiau niekaip negalėjo susidoroti su vedusio vyro pareiga. Tuomet jis atsikėlė ir pasiūlė tarnui pabandyti, o pats ėmė jam žibinti. Tuomet šeimininkas skėlė tarnui skambų antausį šaukdamas:
- Niekše! Štai kaip reikia žibinti!
Pakelkime taures, kad žibintas būtų laikomas tinkamai!

Debug information: Įvairūs

Kiti

Lapkričio 11 dieną vyksta katalikų šv. Martyno vardo dienos šventė. Etnografams šv. Martyno diena labiau žinoma kaip paskutinė didesnė rudens šventė. Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Per Šv. Martyną sueidavo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Debug information: Šventės, Lapkričio mėnesio šventės, Rudens šventės

Kiti

Lietuvių liaudies patarlės apie gerumą.

1. vesdamas nežiūrėk ant mergos gražumo, tik žiūrėk ant jos darbštumo ir gerumo
2. to gerumo
3. šuns su akmeniu nepriversi nutilt, o gerumu ir pats nustos
4. su piktumu nė per pūdymą, su gerumu nors ir per vasarojų
5. su jaunyste ir gerumas, ir blogumas nori būti
6. su gerumu nuo žmogaus paskutines kelnes gali nuvilkti
7. su gerumu gali ir dūšią išimti
8. su gerumu – dangų, su piktumu – peklą
9. pro šunį praeisi daugiau gerumu kaip piktumu
10. pražūti per savo gerumą
11. neveizėk į pigumą, bet į gerumą
12. mokink gerumu, ne blogumu
13. kur blogumas viešpatauja, ten gerumas baudžiamas
14. kas nenori kovot, tas turi gerumu pasiduot
15. iš vieno krūmo, bet ne vieno gerumo
16. iš gerumo išeina ir piktumas
17. į velnią mainius, priedo dėti nereikėtų – toks anos gerumas
18. gerumui ribų nėra
19. gerumu paėmė, kur piktumu nepasiekė
20. gerumu net velnią dirbti priversi
21. gerumu ir patį velnią sujaudinsi
22. gerumu greičiau sveikatą iš šeimynos ištrauksi negu piktumu
23. gerumu daugiau padarysi negu piktumu
24. gerumo pirštu nepakabinsi
25. gerumo neišpasakyto kalboje, šykštumo nematyto bėdoje
26. gerumas vertingesnis už grožį
27. gerumas už auksą brangesnis
28. gerumas su šuniu ant pusės
29. gerumas rugių – katinas perbėgtų
30. geras gerumu, piktas piktumu
31. daikto nevartojęs, nespręsk apie jo gerumą
32. be kantrumo nėr gerumo
33. atsiminus savo blogumą, žiūrėk į kitų gerumą
34. aptepa ir nubraukia – toks tenai gerumas

Debug information: Patarlės, Lietuvių liaudies patarlės

Kiti

Mįslės, minklės bei šiai kategorijai priskiriami galvosūkiai pagal funkciją yra uždaviniai, tradiciškai gyvavę kaip varžymosi forma. Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra šie: dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradicinėje vartosenoje šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dialogas.

Mįslių žanrą galima suskirstyti į tokius skyrius: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ar žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai. Skyrių pavadinimai atspindi tris stambesnes grupes: mįsles, minkles ir galvosūkius. Tačiau kai kurie kūrinėliai neturi giežtai skyrių ribas atitinkančių požymių. Kitose šalyse įprasta mįslėmis vadinti visus šiai žanrų grupei priklausančius tekstus. Lietuvių tautosakos tyrimuose iki šiol mįslėmis vadinta siauresnė aibė – vadinamosios tikrosios, grynosios, arba objektų, mįslės. Dabar siūloma, atsižvelgiant į tarptautinę vartoseną, lietuviškame žanro pavadinime palikti tik vieną žodį “mįslės”, o minklėmis vadinti vieną iš šešių šio žanro skyrių.

Objektų mįsles sudaro trumpos meninės charakteristikos (užminimai), perkeltinės reikšmės vaizdais apibūdinančios kuriuos nors tikrovės daiktus ar reiškinius, ir įminimai, tiesiogiai įvardijantys tą daiktą ar reiškinį:

Meškos nagai surakinti. – Sąspara

Lietuvių tautosakoje tokių mįslių labai gausu, jos daugiausia tirtos, vienintelės iš šio žanro sistemintos. Šių mįslių įminimai paprastai nurodo nesudėtingus žmogaus aplinkos (lietuvių mįslėse ji dažnai būna valstietiška) objektus – gyvus ir negyvus, gamtinius ir žmogaus rankomis sukurtus, – bet kai kada įminimuose minimi ir gamtos reiškiniai, laiko sąvokos:

Septynios tetulės vienoj lovoj guli. – Savaitė

Užminimų poetiniai vaizdai yra labai įvairūs, jie gali būti platesnės ir senesnės tematikos nei valstiečio gyvenimas, kartais turi mitinių ir fantastinių elementų. Užminimuose negyvi daiktai vaizduojami daug rečiau, nei nurodomi įminimais. Objektų mįslių poetiniai vaizdai dinamiški, sąmojingi. Gausu ritmingų ir rimuotų tekstų, juose daug aliteracijų, asonansų, dėl sąskambio sukurtų (šarangė varangė, šepetys repetys) ir onomatopėjiškų (tatatuoja) žodžių.

Mįslės apie konkretų atsitikimą užminimais panašios į objektų mįsles, tačiau pateikti teisingą atsakymą įmanoma tik tada, kai žinomas konkretus atsitikimas, kurį šios mįslės aprašo alegoriškai ar metonimiškai:

Strova šeimyną arba vaikus suvalgė. – Varnui pasitaikė pačiupti lauke katę, kurią jie atnešė į lizdą savo vaikams – jauniems varniukams sulesti; bet kai varnas tuoj pat, tik ją atnešęs, nuskrido, katė varniukus suėdė. [strova – patiekalas, valgis]

Tokios mįslės aptinkamos senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose, kai kuriose pasakose. Sąlygiškai joms galima skirti ir religinio turinio mįsles bei religinius klausimus, forma panašius į minkles. Šių mįslių Lietuvoje užrašyta visai nedaug.

Mįslės apie raides ar garsus ir žodžius. Kai kada jos vadinamos galvosūkiais. Tačiau jų loginė konstrukcija, maskavimo principai yra tokie patys kaip objektų mįslių, tik objektas čia kitas, liudijantis abstraktesnio mąstymo pakopą, nes, norint įminti mįslę, mintyse skaidoma ne tikrovės objekto sąvoka, o jo ženklas, t.y. žodžio garsinė ar grafinė raiška:

Pas kleboną vidury, Pas bobutę yra dvi. – Raidė „b“

Minklėms tekstai skiriami pagal formalų kriterijų – klausimo formą. Todėl objektų minklės nuo kai kurių objektų mįslių tik ja ir skiriasi:

Kas įlip į medį be kojų? Apynys – minklė
Be kojų, be rankų į medį įlipa. Apynys – mįslė

Tikrosios minklės yra sąmojingi klausimai, dažnai klaidinantys klausiamąjį, nes verčia galvoti apie sudėtingesnius dalykus, o atsakymai būna paprasti ir netikėti:

Kas pasauly turi didžiausią kepurę? – Tas kas turi didžiausią galvą.

Minklės nėra tokios poetiškos ir vaizdingos kaip mįslės.

Anekdotinės minklės šiuolaikinėje vartosenoje žmonių vadinamos anekdotais. Tai yra juokingi tekstai, sudaryti iš vieno klausimo ir atsakymo. Jų humoro siekis, netikėti atsakymai, dažnas dviprasmiškumas, žaidimas polisemija būdingi mįslių ir minklių poetikai. Tokie kūrinėliai yra žanrų paribyje ir gali būti skiriami tiek minklėms, tiek anekdotams. Formaliu skiriamuoju požymiu galėtų būti tai, ar klausimas pateikiamas iškart, ar įrėminamas į kokią nors situaciją. Pirmuoju atveju tai būtų anekdotinė minklė, antruoju – anekdotas:

Kodėl blondinės nemėgsta šašlykų? – Todėl, kad iešmas netelpa į burną.

Armėnų radiją paklausė:
– Kodėl vyrų raukšlės ant kaktos yra horizontalios, o moterų – vertikalios?
Armėnų radijas atsakė:
– Todėl, kad moterys savo vyrų klausia: „Kur pinigai?“ (Suraukusios antakius). O vyrai atsako: „Kokie pinigai?“ (Plačiai atmerkę akis).

Galvosūkiai ? tai tikros užduotys, kurias sprendžiant neretai tenka paskaičiuoti:

Buvo susitikę dešimt bobų, kurios puotavo. Pasibaigus puotai, jos visos viena su kita pasibučiavo. Kiek kartų jos bučiavosi? – Kiekviena bučiavosi po devynis kartus, o kadangi jų buvo dešimt, tai bučiavosi devyniasdešimt kartų.

Tačiau esama ir tokių galvosūkių, kuriuos, kaip ir kitus šio žanro kūrinėlius menant, pakanka nestandartinio, kūrybingo mąstymo, sugebėjimo įžvelgti netikėtus rakursus:

Važiuoja senos markės „Moskvičius“. Ant staigaus posūkio apsisuko. Kuris ratas nesisuko? – Atsarginis.

Dauguma mįslių egzistuoja savarankiškai, kai kurios sudaro kitų tautosakos kūrinių (pasakų, dainų) dalis. Mįslių kilmė siejama su tabu ir magiškomis kai kurių apeigų ceremonijomis. Mįslių minimo varžybų atgarsių yra liaudies pasakose, vestuvių apeigose. Ilgainiui mįslės prarado maginę ir apeiginę reikšmę, jų minimas virto dviejų ar grupės žmonių pramoga, žaidimu, mokymo ir auklėjimo priemone.

Debug information: Tautosaka, Pasakymai

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...