Už įstatymus Kartą senosios Armėnijos caras atvyko pas Romos imperatorių Neroną. Ir jam tiesiai pasakė: Romėnai neužkariaus Armėnijos, kol mūsų šalyje ištikimai laikomasi dviejų įstatymų. Nagi, nagi, sukluso imperatorius. Kokie tie jūsų įstatymai. Pirmasis toks: kardas privalo rūdėti, o herbas blizgėti, kaip veidrodis. Antrasis įstatymas toks: kelias į teismą turi būti užžėlęs žole, o kelias į Dievo namus privalo būti nutryptas... Siūlau tostą, kad ir mūsų gyvenimą lydėtu geri įstatymai.
KAD PAKAKTŲ PINIGŲ Pagyvenęs vyriškis stovi miške, prie medžio ir kažką šnabžda. Ką ten murmi? klausia jo bičiulis, stovintis netoliese. Meldžiu Dievo, kad jis man dovanotų tiek pinigų, kiek lapų turi šis medis. Oho, jeigu tu turėsi tiek daug pinigų, tai gal jais ir su manimi pasidalinsi? Pagalvojęs vyriškis atsakė: Melskis pats. Ką, ar tau medžių miške mažai? Tad išgerkim taurę už tai, kad mums visiems pakaktų ir pinigų, ir medžių.
Už kolektyvą Viename kalnų kaimelyje gyveno draugiška laisvų paukščių šeimyna. Atėjo į tas vietoves ruduo, ėmė lyti vėjuoti lietūs. Paukščių šeimyna nusprendė išskristi žiemai į pietus šiltesnius kraštus. Bet vienas mažas, bet ganėtinai išdidus paukščiukas tarė: "Skriskite į pietus, o asmeniškai AŠ skrisiu j Saulę". Jis, atsiskyręs nuo kolektyvo, skrido į Saulę vis aukščiau ir aukščiau. Bet tikslo paukščiukas taip ir nepasiekė: Saulė nudegino jo sparnelius ir paukščiukas be atgarsio nukrito į gilų tarpeklį. Siūlau tostą už tai, kad kiekvienas iš mūsų, kaip aukštai jis beskraidytų, neatitrūktų nuo kolektyvo!
Debug information: Patarlės, Indų posakiai, Indų priežodžiai
Kiti
Rugsėjo 22 diena – lygiadienis. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai.