Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų, Palieski lūpas bučiniu švelniu... Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių.
Jūs sutarėt kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Jūsų plaukus laikas sidabru papuoš. Brangieji,būkite širdim jauni jūs visad, Kaip žaluma pavasario miškuos.
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių, Kaip mūs darželyje baltieji jazminai. Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių, Ir verkiančią dainomis raminai. Ir laime mums tada žydėjo dienos, Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai. Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas Nes visad, Mama, būdavai linksma. Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai Ir jazminai baltieji nepražys. Ir aš žinau, brangi Mamyte, Jaunystės dienos niekad nesugrįš. Palaiminki mane, Mamyte, Į tolį kelio išlydėk Ir lauk parimusi prie vartų, Tiktai, žiūrėk, nebeliudėk. Ir aplankysiu dar tave ne kartą Kada naktis ant pliko lauko snaus. Kai vakaras užskleis pavėsį, Kai rytas naują sapną aus. Pamoki man ranka prie vartų, Laimingo man gyvenimo linkėk. Neverki, neliūdėk, Mamyte, Laimingi būsim, patikėk.
Palinkėkime jauniesiems Laimės, saulėtų dienų, Kad netektų paragauti Jiems išbandymų karčių, Kad namai kvepėtų duona, Smagūs krykštautų vaikai, Kad pilnus, skalsius aruodus Jiems suneštų aitvarai.
Visi draugai šiandien pavydi Tokios šviesios, skaisčios dienos. Jų žvilgsniai gražią porą lydi, O lūpos posmus atkartos, Linkėdamos jauniesiems laimės, Ilgų, gražių, dosnių dienų, Šiltos kaip duona meilės saulės, Pavasarių tik be šalnų!
Nejučiomis prabėga metai, Ir viskas lieka praeity. Bet tas gyvenimas - lyg viesulo verpetas, Palieka pėdsakus širdy. Negrįžta valandėlė nė viena, Ir nė minutei laikas nesustoja. Išmokit džiaugtis kiekviena diena, Kurią likimas Jums padovanojo.