Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Liepos 29 d. germanai, anglosaksai, skandinavų tautos garbino griaustinį, audrų ir derliaus dievą Torą (pan. kaip lietuviai liepos 20 d. garbino Perkūną). Įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su šv.Mortos varduvėmis. Šv. Morta buvo Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo. Šv. Morta liaudyje laikoma šeimininkių globėja.

Debug information: Šventės, Liepos mėnesio šventės, Vasaros šventės

Kiti

Jei balandis nutupė ant kokio nors tavo daikto, tai tu turėsi daug pinigų.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie gyvūnus, Prietarai apie paukščius, Prietarai apie pinigus

Kiti

Valdžia turi polkinkį gesti, o absoliuti valdžia genda neribotai.
Džonas Aktonas

Debug information: Įvairūs

Kiti

Kovo 8-osios proga linkiu laimės, džiaugsmo, sveikatos ir energijos.

Debug information: Sveikinimai kovo 8 (Visi tekstai Trumpi kovo 8 linkėjimai)

Kiti

Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. „Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį. Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas.

Debug information: Šventės, Gruodžio mėnesio šventės, Žiemos šventės

Kiti

Garsūs įvykiai yra ne tie, kurie švenčiami garsiai, bet tie, kurie švenčiami santūriai.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Novelinės pasakos – fantastika yra kitokia nei stebuklinių pasakų. Jose sekama apie nekasdieniškus, nepaprastus, bet ir ne apie stebuklingus ar antgamtiškus nuotykius. Novelinių pasakų herojus veikia realiame, bet ne antgamtiniame pasaulyje, kur susiduria su įvairiais netikėtumais, neįtikėtinais sutapimais, atsitiktinumais. Šių pasakų tikroviškumas ir buitiškumas visų pirma pasireiškia konkrečių gyvenimo sąlygų, veiksmo aplinkybių vaizdavimu, tikrovės perteikimu. Novelinių pasakų veikėjai yra paprasti žmonės, pasakoje akcentuojama skirtinga jų socialinė padėtis. Savo kilme jos yra vėlyvesnės už stebuklines pasakas, dažnai perimtos į liaudišką tradiciją iš publikuotų šaltinių.

Novelinė pasaka “Gudrus kvailys”:

Kitą kartą buvo labai gudri pana. Ji pasakė:
– Kas mane nukalbės, aš už to tekėsiu.
Daugybė visokių jaunikių aplankė ją, bet nė vienas negalėjo nukalbėti. Buvę trys broliai: du gudriu, o trečias kvailas. Gudrieji broliai nutarė joti pas paną, bene galės kaip nukalbėti. Prašosi ir kvailys. Tuodu nenori imti drauge, bet neatsikrėsdami leido ir jam joti pas jaunąją paną.
Išjojo visi trys. Bejojant keliu, kvailys atrado nustipusią antį. Nulipęs nuo žirgo, šmukšt į terbelę įkišo. Joja toliau. Kvailys kely pamatė lanką geležinį – ir tą pasiėmė. Joja tolyn kvailys, mato kely špuntą – ir tą į terbelę. Gudrieji broliai galvoja, ką jis čia daro, visokius niekus rankioja.
– Et, – sako, – ką ten su kvailiu. Jis pats nežino, ką darąs.
Ir atjojo pas paną visi. Pirma įėjo vyresnis brolis, bet, neilgai trukus, išėjo, nieko nepešęs. Paskui antrasis – ir tas nieko nepešė: išėjo kaip muselę kandęs. Eina ir kvailys. Įėjęs sako:
– Laba diena, šaltstribūne.
– Prie mano stribūnos ir antį iškeptumei.
– Še, kepk, – kvailys, ištraukęs iš terbos, metė pasmirdusią antį.
Pana vėl tarė:
– Taukai išbėgs.
– Še špuntą, užkiškis, – metė jai špuntą iš terbos.
– Persprogs, – tarė pana.
– Še lanką, apmeskis,kad suveržtų.
Pana nieko nebeturi sakyti. Galvojo galvojo ir tarė:
– Kame tavo žirgas?
– Tarp žiemos ir vasaros.
Ją jau nukalbėjo. Ta net nesuprato – eina pažiūrėti. Teisybė, žirgas buvo pastatytas tarp rogių ir ratų. Kvailys ir gavo sau už pačią gražią turtingą mergaitę.

Novelinė pasaka “Vyras pamoko piktą žmoną”:

Turėje tris dukteris ūkiniks, ne ūkiniks, bet biedns žmogelis buva. Turėje tris dukteris ir visas buva labai skirtingas. Vien buva labai graži. Atvažiuoj piršliai, jin, visą laiką vis to patink, o tos nepatink. Ir dabar to, kaip nors jau sako, ta motin saka:
– Ta yra labai pikt, geriau ženykis šitą. Su šituo negyvensi dėl to, kad jin yra labai pikta ir nesukalbama.
Tos abi ištekėje, palika ta gražioji, nieks neėmė. Viens atvažiuoj, jam labai patika, ti tokis ir nebežiūrėje nieka, ar jin pikt ar nepikt. Saka:
– Aš darysiu, kad aš taikysiu jai ir sugyvensiu.
Dabar apsiveda ir jis vis taikin jai, kaip jau jin nori, taip dara ir gyven su juo. Pagyvena kokias tris dienas, dabar sako:
– Žmona, važiuosim pas mana tėvus apsilankyt.
Pasikinka jis arklį patį blogiausį, įsided dalgį į ratus ir dabar važiuoj. Susėda į važes, saka:
– Ką aš sakysiu, reiškia iki trejų kartų, jūs man turėsit klausyt. Du kart pasakysiu, trečia kai sakysiu, tai vykdysiu, jūs turėsit manįs klausyt.
Pavažiava, tas arklys nein. Ka jis saka „na“ – da nein, da karta „na“ – da nein i trečią kartą reiškia, jau vykdo. Ji žiūri, ką čia darys. Jis išlipė, arklys sustoja, nebein visai. Jis išlipė iš vežima, pasiėmė tą dalgį ir tą arklį papjovė. Dabar ji nusiganda, jau dabar blogai. Papjovė tą arklį, išėmė iš pavalkų tą arklį, padėje an žemės viską. Žmonai saka:
– Prašom ait čia, į pavalkus.
Dusyk pasakė, trečia – visa drebėdama ain. Ain, užmovė tuos pavalkus, važiuojam. Daba nuvažiuoji pas tėvus, saka:
– Sakėt, kad tokia pikta, nieka negalės gyvent, tokia priešinga, tokia savotiška.
Žiūri gi kaip čia dabar – sėdi sūnus tarp vežimo, o ta marti trauk. Atvažiava, sustoja, saka:
– Tėveliai, reik taip, reik mokėt gyvent. Labai gera, – saka, – mana žmona, bet reik mokėt gyvent.
Dabar sugula jie kaip seniau – čia kambariai, antram gale kiaulės, vištos, viskas per viena vaikšta. Jie sugula, gul. Ji vis galvą kiloj, mislij, kas čia toliau bus. Rytą įein višta, saka:
– Štiš.
Ta višta vaikšta, jis du kart pasakė, trečią kart iššoka iš lovos, galvo nukirta ir išmetė laukan. Paršiuks įėjo, du kart pasakė:
– Jukš iš kambario i bus viskas.
Vis tiek paršiukas kriuksi pri lovos. Jis kapt peilį, nudūrė ir išmetė. Dabar atsikėla rytą, saka:
– Žmona, aik, pusryčius padėk uošvienei padaryt.
Ta ain, niekad gyvenime ji nėra klausius, kaip čia taisyt tuos pusryčius? Vienu žodžiu, taip jai jin pasidarė švelni, ka jokia priešinguma nebėra. Pasitaisė pusryčius, pavalgė abudu, atsisveikina su tėvais ir išvažiava abudu. Pakinkė tėvai dar vieną arklį, kaipo pasogą davė, turėjė iš to džiaugsmo, kad labai gera marti. Ir parvažiava ir gyvena labai laimingai.

Debug information: Tautosaka, Pasakos

Kiti

Pasitaiko tokių, kurie, būdami kelyje, nepalieka namų. Bet būna ir tokių, kurie, palikę namus, nepasirodo kelyje (Čanų).

Debug information: Sentencijos

Kiti

Kai meilė aplanko tave,
Norisi skristi aukštai danguje,
Balti sparnai apgaubia tave,
Jautiesi laiminga nes tu ne viena.
Bet kartais sparnai žūsta, dėja.
Meilė išnyksta, ir lieki vieniša.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Sako, rudenį lapai pagelsta,
Sako, vasarą žydi linai,
Sako, žiemą vėjai šėlsta,
O pavasarį slenka ledai.
Sako, žmonės nemoka mylėti
Džiaugtis laime ir saulė šviesa
Sako, žmonės nemoka kentėti,
Sako, bet juk tai
Netiesa!

Debug information: Įvairūs

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...