Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms

Sveikinimai

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.

Kiti

Kas degančio skausmo nepažįsta,
Tas tyro juoko nežinos.
Kam ašaros nevilgė skruostų,
Tam laimė, juokas lūpų nepapuoš.

Debug information: Įvairūs

Kiti

Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje
ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams.
Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju
Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams
už žydinčią Tavąją širdį.
… man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių
ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini.
… man reikia tik Tavo rankomis išskalbtų ir išlygintų
marškinių… atrodo, jog visą dieną esu glaudžiamas.
… man reikia tik Tavo rankomis sutvarkytų mūsų namų…
mane užburia grožis ir harmonija.
… man reikia tik Tavo laukimo, kuomet grįžtu išvargęs,
nes tik pas Tave vienintelę skubu.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai žmonai, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Kai apsigyvenome prieš daugelį metų šiuose namuose,
vargu ar galėjome tikėtis, jog tiek daug laiko praleisime
drauge. Buvome jauni ir nė nemanėme eiti šluoti kiemo patvorių,
sodinti darželių ar pilti smėlio dėžių.

Tačiau pažvelkime visi pro langus. Kaip tai galėjo atsitikti,
jog gyvatvorės apie namą jau siekia mūsų vaikų galvas?
Kaip tai galėjo įvykti, kad prie laiptinių neišlaužyti
suoleliai ir mūsų Tėvams, kažkada dabojusiems mažus anūkėlius,
yra kur pasėdėti ir pailsėti?

Viskas taip paprasta ir gera… mylėjome savo namus ir
kiemą, dabojome vieni kitų vaikus, o kartais net ir pabardavome…
Viskas taip paprasta ir žmoniška… tikėjome, jog
kada nors mums reikės gerumo taip, kaip jo reikia visiems.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai kaimynui, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Į Jūsų duris pasibeldę, mes randame vietos visi —
Maži, dideli ir suaugę… čia mūs reikalai aptarti.
Į Jūsų duris pasibeldę, sutrupinant žmogišką kaltę.
Tad leiskit pasveikinti, Dėde, su Jūsų didžiausia švente!
Gyvenimas vėtęs ir metęs lai skamba tvirtybės daina.
Į mūsų duris pasibeldę, suteiksit mums džiaugsmą ir laimę.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai dėdei, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu

Kiti

Nuo seno lietuviai liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv.Onos ir šv.Joakimo varduvėmis. Šv. Ona buvo švč. Mergelės Marijos motina, o šv.Joakimas – tėvas. Liaudyje šv. Ona buvo laikoma sergėtoja nuo gaisro.

Debug information: Šventės, Liepos mėnesio šventės, Vasaros šventės

Kiti

Niekada nelaikykite tuščio butelio ant stalo – nebus pinigų.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie pinigus

Kiti

Mįslės apie gyvūnus ir augalus. Mįslės apie daržoves. Mįslės apie vaisius. Mįslės apie medžius. Mįslės apie grybus. Mįslės apie bites. Mįslės apie paukščius.

  1. Ant geležinių lėkščių mėsa stovi. (Pakaustytas arklys)
  2. Ant kojytės kepurytė. (Grybas)
  3. Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. (Žąsis)
  4. Ant vieno kotelio daug vėliavėlių zaidzia. (Medis)
  5. Apskritas kabo, o barzda dreba. (Obuolys)
  6. Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius. (Pelė oloje)
  7. Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių. (Vainikas)
  8. Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki. (Vilkai ir ožkos)
  9. Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna. (Gaidys)
  10. Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia. (Svogūnas)
  11. Ateis mėnuo mojaus, atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies. (Uodas)
  12. Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška. (Žirnis)
  13. Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę)
  14. Audžia be staklių. (Voras)
  15. Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis. (Linas)
  16. Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta. (Vaivorykštė)
  17. Aukšta bajorė, po kaklu kasa. (Ožka)
  18. Aukšta lazdelė, didelė galvelė. (Aguona)
  19. Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis. (Linas)
  20. Aukštas kalpokas, vyno smokas, akmens šerdis. (Slyva)
  21. Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda. (Beržas)
  22. Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas. (Vyšnia)
  23. Balta koplytėlė be langų, be durų. (Kiaušinis)
  24. Be durų, be langų pilna troba svečių. (Agurkas)
  25. Be kirvio, be pjūklo namą pastato. (Kregždė)
  26. Be kojų, be rankų lipa į dangų. (Apynys)
  27. Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių. (Žirnis)
  28. Be rankų, be kojų į medį įlipa. (Apynys)
  29. Be rankų, o namus pastato. (Paukštis)
  30. Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems. (Grūdai)
  31. Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. (Bebras)
  32. Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. (Linas)
  33. Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo. (Sėmenys)
  34. Čyrukas vyrukas ore verkia. (Vyturys)
  35. Daili bačkelė, be jokio lankelio. (Kiaušinis)
  36. Dailus boselis, bet be lankelių. (Kiaušinis)
  37. Daug broliukų vienam lopšy supasi. (Žirniai)
  38. Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja. (Vyšnia)
  39. Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. (Arklys)
  40. Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. (Kiaušinis)
  41. Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. (Ąžuolo gilė)
  42. Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas. (Ąžuolo gilė)
  43. Eina be kojų, ragai galvoje. (Sraigė)
  44. Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis. (Mėšlavabalis)
  45. Eina mėsos šmotas, vinių priklotas. (Ežys)
  46. Eina pirtin juodas, išeina raudonas. (Vėžys)
  47. Eina ubagėlis ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių. (Gaidys)
  48. Ežys aprėdytas, asloj pastatytas. (Eglutė)
  49. Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? (Vilkas, šuo, kiaulė)
  50. Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka. (Varnalėša)
  51. Gale lauko katilėlis verda. (Skruzdėlynas)
  52. Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto. (Kopūstas)
  53. Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs. (Medžio šerdis)
  54. Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus – po galva palindau. (Žąsis)
  55. Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo. (Asilas)
  56. Graži mergaitė, sidabro suknaitė. (Žuvis)
  57. Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. (Skruzdėlynas)
  58. Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi. (Žąsis)
  59. Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių. (Bulvė)
  60. Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę. (Višta deda kiaušinį)
  61. Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis. (Riešutas)
  62. Iššoko perukas iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais. (Viščiukas)
  63. Jauna graži, sena gardi. (Aguona)
  64. Juoda kiaulė po žemes rausias. (Kurmis)
  65. Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (Skruzdėlynas)
  66. Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka. (Meldai)
  67. Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų – ir žiūrikas nežiūrėtų. (Lašiniai ir katinas)
  68. Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau. (Kiškis)
  69. Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. (Aguona)
  70. Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta. (Linas)
  71. Kalną suverčia, darbininko nematyti. (Kurmis)
  72. Keli broliukai vienam lopšy guli. (Pupos)
  73. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. (Karvę melžia)
  74. Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja. (Arklys)
  75. Keturi upeliai į vieną ežerą teka. (Karvę melžia)
  76. Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos. (Arklio koja)
  77. Keturių palų tvartas, o vidury baltas. (Grikis)
  78. Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka. (Jurginas)
  79. Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny. (Kiškis ir vėžys)
  80. Kojytė žalia, galvytė raudona. (Gėlė)
  81. Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų. (Bulvių laukas)
  82. Lauko gale puodas verda. (Skruzdėlynas)
  83. Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų. (Medis)
  84. Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. (Upė ir meldai)
  85. Marga marginaitė šile baladojasi. (Genys)
  86. Marti šių metų, šimto nuometų. (Kopūstas)
  87. Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta. (Riešutas)
  88. Mažam puodely gardi košelė. (Riešutas)
  89. Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja. (Žiogas)
  90. Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (Kiaušinis)
  91. Mažas vyrelis, žalia barzdelė. (Morka)
  92. Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (Bitė)
  93. Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. (Žiogas)
  94. Medžio viršuje meduolis kabo. (Obuolys)
  95. Mėsos puode geležis verda. (Pažabotas arklys)
  96. Mėsos stirta geležim paspirta. (Pakaustytas arklys)
  97. Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs. (Medžio šerdis)
  98. Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau. (Bitė)
  99. Ne karalius, o karūną nešioja. (Gaidys)
  100. Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. (Medus)
  101. Pana pirty, kasos lauke. (Morka)
  102. Pavasarį geltonas, rudenį baltas. (Žąsiukas)
  103. Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas. (Dynė)
  104. Pana pirty, kasos lauke. (Morka)
  105. Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo. (Sraigė)
  106. Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti. (Skruzdėlės)
  107. Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (Asilas)
  108. Plačios kojelės, geltona noselė. (Antis)
  109. Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis. (Bulvių krūmas)
  110. Po ledu žirklės. (Vėžys)
  111. Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu. (Ropė)
  112. Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja. (Kiaulė)
  113. Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. (Kiaušinis)
  114. Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio. (Uoga)
  115. Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo. (Augalas)
  116. Raudonas gaidelis po žeme gieda. (Burokas)
  117. Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (Avietė)
  118. Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą. (Žirnis ir arpas)
  119. Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė. (Skruzdė)
  120. Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs. (Rugys)
  121. Saldus – ne medus, pakabintas nevarva. (Kriaušė)
  122. Samanyne stuobrelis riogso. (Grybas)
  123. Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti. (Uoga)
  124. Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi. (Uoga)
  125. Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (Aguona)
  126. Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia. (Medis ir paukščiai)
  127. Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų. (Aguona)
  128. Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato – už kojų griebia. (Baravykas)
  129. Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. (Kopūstas)
  130. Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja. (Medis)
  131. Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras. (Grybas)
  132. Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris. (Bitė)
  133. Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis. (Beržas)
  134. Šarangė varangė po suolu susirangė. (Šuo)
  135. Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs. (Svogūnas)
  136. Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos. (Kopūstas)
  137. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. (Kopūstas)
  138. Šiurina, purina ir dangun kopia. (Apynys)
  139. Šliukščia beliukščia visa piniguota. (Žuvis)
  140. Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė. (Šarka)
  141. Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai. (Žirniai)
  142. Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai. (Žirnis)
  143. Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė. (Morka)
  144. Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. (Agurkas)
  145. Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti. (Kiaušinis ir viščiukas)
  146. Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi. (Žuvis)
  147. Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu. (Žuvis)
  148. Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje. (Bičių korys)
  149. Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (Pipiras)
  150. Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį. (Agurkas)
  151. Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris. (Bebras)
  152. Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (Medis)
  153. Vieną paslėpiau, tūkstantį radau. (Aguona)
  154. Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė. (Kriaušė)
  155. Žalia panelė, kasos garbanotos. (Rūta)
  156. Žalia višta, mėlyni kiaušiniai. (Slyva)
  157. Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. (Agurkas, bulvė)
  158. Žalias raitelis ant raudono žirgo joja. (Morka)
  159. Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri. (Dilgėlė)
  160. Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė. (Kvietys)
  161. Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (Dilgėlė)

Debug information: Mįslės, Mįslės apie bites, Mįslės apie daržoves, Mįslės apie grybus, Mįslės apie medžius, Mįslės apie paukščius, Mįslės apie vaisius, Mįslės su atsakymais, Mįslės vaikams

Kiti

Žmonės, kurie iš didelės meilės išsižada asmeninio gyvenimo, gal ir praturtina save, tačiau neabejotinai nuskurdina tuos, kuriuos pasirinko mylėti (A. Kamiu).

Debug information: Sentencijos

Kiti

Prancūzų patarlės ir priežodžiai. Prancūzų posakiai.

  1. Atsisveikinti – reiškia, visada truputį (nu)mirti.
  2. Atsitiktinumas kuria gyvenimus.
  3. Drąsiam nereikalinga ilga špaga.
  4. Jei dvidešimties metų neturi proto, tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi žmonos, jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi turtingas, tai ir nebūsi.
  5. Lengviau susilaikyti, nei paskui atsiplėšti.
  6. Meilė panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė.
  7. Nemalonumai kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo gerumu.
  8. Nesėsk ant dviejų kėdžių – atsidursi ant grindų.
  9. Nėra tikro malonumo be tikrų poreikių.
  10. Reikia daugybės metų atgailos panaikinti nuodėmę žmonių akyse, tačiau Dievui užtenka vienos gailesčio ašaros.
  11. Sočiai pelei miltai kartūs.
  12. Tu negali žaisti šachmatais jei esi geraširdis.

Debug information: Patarlės, Prancūzų posakiai, Prancūzų priežodžiai

Kiti

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Lapkričio 16 dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.

Debug information: Šventės, Lapkričio mėnesio šventės, Rudens šventės

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...