Negailėkit gerų žodžių - Jų taip dažnai gyvenime stinga, Taip dažnai mes nemokame būti draugais. Negailėkit gerų žodžių - Jie išmoko mylėti Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
Dabar klausykis įdėmiai.. net jeigu žuvys ims skaraidyti, o paukščiai plaukiot vandeny.. ir jeigu Sacharos dykumoj staiga kils sniego griūtis, ar užpustys lig kaklo sniegu.. net jeigu visos jūros išdžius, o žirafai staiga sutrumpės kaklas.. ir jeigu kaktusas sumanys apsikirpti ir liks be spyglių, o ežiukas taps blondinas, net jeigu ims kalbėti pingvino koja, o dramblys ims šokti gulbių ežerą.. net jeigu iš dangaus ims leistis maži žali padarai. Žinok, kad Tu man visada išliksi DRAUGAS..
Gyvensi, Ir Tau patiks ne visos spalvos. Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos, Ne visos dainos ir ne visos rožės, Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, Ką širdimi palietus supratai.
Po nakties ateina diena.. Po lietaus nušvinta rasa.. Ir ateina kita vėl diena.. Štai tokia ir yra rutina.. Tik jausmai ir tušti pažadai.. Kartais dieną pakeičia kitaip.. Liepia suktis laikui greičiau.. Arba sustot tučtuojau.. Tačiau kam ta tiesos valanda.. Jei meluosi net ir tada.. Nors ir būsi ištroškes tiesos.. Tu negausi jos niekados.. Per daug sunku sustoti meluoti.. Kai negali apie melą negalvoti.. Taip pripranta visi.. Šiam ilgam kely.. Meluoti, svajoti, ir tiesos ieškoti.. Nors pats ją žinai.. Tik kitiems nesakai..
Už pasitikėjimą draugais N uolat labai užsiėmęs verslininkas Laisvūnas ėmė įtarti savo žmoną neištikimybe. Kaip paprastai susirengęs tolimon kelionėn, jis pasikvietė geriausią savo draugą Gabrielių ir šiam sako: - Gabrieliau, tu - mano geriausias draugas. Ir turiu prisipažinti, jog man kelia nerimą kai kurie mano žmonos poelgiai. Bijau, kad ji man neištikima... Aš dabar skrendu i Čikagą, savo žmoną užrakinau namuose, štai raktai nuo namų, juos atiduodu tau. Jeigu kas nors man nutiktų, nueik j mano namus, atrakink juos ir papasakok žmonai, kas man nutiko... Po kelių valandų Laisvūnas jau buvo aerouoste. Kai su grupe keleivių jis pasuko išėjimo link, staiga išgirdo šaukianti Gabrielių. - Klausyk, - šaukė tas iš toli, - tu supainiojai, davei man ne tuos raktus! Jie netinka tavo namų durų spynai!.. Tad pakelkime taurę už tuos žmones, kurie, patikėdami savo draugams paslaptis, patikėtų jiems ir savo tikruosius raktus!..
Laukiu kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia, Laukiu kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia, Laukiu kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi, Ir kasdieną tas laukimas vis stiprėja, galbūt todėl, kad mano meilė tau didėja, Ir nežinau ką tu su manim darai, bet man begalo gera, Tik žinau, kad niekad nebebūsiu tokia kokia buvau, nes dabar aš pajutau ką reiškia turėti TIKRĄ DRAUGĄ, mylėti ir būti mylimai, rūpintis ir būti rūpimai.. Myliu tave, kaip draugas draugą myli, branginu kaip mama brangina vaiką, saugau kaip gėlė saugo žiedą.