Kai skausmas žiaurus Tavo širdį suspaus Nesiskųski žmonėms, jie Tavęs neužjaus, O kai laimės žvaigždutė Tau suspindės Nesigirki žmonėms, Nes jie Tau pavydės.
Įsivaizduok saulę, be šviesos.. man tai Tavo veidas be šypsenos.. Įsivaizduok mėnėsį lietaus.. tai Tavo ašara mano delnuos.. Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių.. tai Tavo liūdesio pilni jausmai.. Įsivaizduok, mane, be Tavęs.. ir šalia niūrų pasaulį. Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai..
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje.
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo - Dangaus ugny. Retai, retai, Mes vienas kitą matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas - Tu tą žinai Išsiskyrimas man ne svetimas - Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.