Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Kaip gerai, kad nežinot vienatvės
Ir lietaus ašaroto prie gatvės…
Kaip gerai, kad per mėlyną dangų
Ėjot Jūs pasiėmę už rankų.

Kaip gerai, kad šeima amžinoji
Pikto blogio kitų nekartojo,
O tik skrido svajonių padangėm
Ir draugai namų slenkstį šį lankė.

Kaip gerai, kad šiandieną abu
Tarp vaikų, tarp draugų, giminių!

Debug information: Vestuviniai sveikinimai, Sveikinimai su vestuvėm, Sveikinimai vestuvių proga, Vestuvių metinių sveikinimai, Vestuvių sveikinimai


Kiti

Susmeigtos 5 adatėlės į namų durų (lauko, pro kurias įeina svečiai) staktą kairėje pusėje, apsaugo namus nuo vagysčių, o žmonės, ateję su blogais ketinimais, čia daugiau nebegrįš.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie žmones


Kiti

Birželio 24 dieną švenčiamos Joninės. Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, nes manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.

Joninių tradicijos ir papročiai

Vasaros saulėgrįžos ar trumpiausios metų nakties diena, buvo dar vadinama: Rasos švente ar Kupole. Per šią šventę buvo sureikšminti apeiginiai ryto rasos ar gydomųjų žolynų rinkimai. Toks žolynų rankiojimas vadinamas kupoliavimu, iš to atsirado ir šventės pavadinimas. Žmonės tikėjo, kad tos dienos, ar jos išvakarėse surinktos gėlės ar kiti žolynai turėjo nepaprastos magiškos galios, gydant ligas, išburiant būsimojo gyvenimo sėkmę ir atneša žmogui laimę. Iš tų žolynų pindavo vainikus ir juos dėdavosi ant galvos, puošdavo kartis, kurias statydavo kieme ar prie vartų. Per šią šventę merginos burdavosi savo ateitį, pindavo rūtų vainikus, ir mėtydavo ant karties, jei užkibdavo, tai bus joms sėkmingi metai.

Lietuvoje buvo paplitęs paprotys per Jonines su valtelėmis išpuoštomis gėlėmis ir vainikais plaukioti upėse ir ežeruose, tai simbolizavo tarsi plaukiančią saulę. Buvo tikima, kad Joninių naktį galima rasti daiktų turinčių gydomųjų galių. Žmonės tikėjo, kad skruzdės iš savo skruzdėlyno išnešančios vėdintis vadinamąjį Kodylą, kuris esąs baltos spalvos ir panašus į bičių korį. Jį sunku rasti, nes jis vėdinamas vieną sekundę, o kas rasdavo, tas išgydydavo visas ligas.

Buvo tikima, kad galima rasti miške žydintį papartį, kuris žydi labai trumpai. Nuėjus į mišką reikėjo laukti ir neišsigąsti visokių magiškų baisybių kol sužydės paparčio žiedas. Kam pavykdavo rasti, tas įgydavo visažinystės galių, būdavo labai laimingas. Nuo XVIII–XIX a. šios kalendorinės šventės pagrindinis akcentas – laužų kūrenimas. Buvo manoma, kad šią naktį laužai atstos saulę ir atbaidys piktąsias jėgas nuo žmogaus.

Rasos šventės apeiginis laužas būdavo kuriamas švaria, nauja, nesuteršta šventa ugnimi, kuri buvo gaunama trinant vieno medžio gabalėlį į kitą, arba įskeliant ją iš titnago. Laužams parinkdavo pačią gražiausią apylinkėse vietą, paprastai ant kalnelio prie ežerų ir paupiuose. Prie tokių laužų žmonės, ypač jaunimas, praleisdavo laiką iki pirmųjų gaidžių ar net saulės patekėjimo. Buvo šokinėjama per laužą, dainuojama, žaidžiami žaidimai, supamasi ant supynių. Vyrai eidavo imtynių, lenktyniavo arkliais, nes buvo manoma, kad pagerins savo sveikatą, pasisems jėgų sunkiems darbams. Joninių kaip ir kitų švenčių apeigos buvo persunktos sakrališkumu, simbolika, magija ir burtais. Vainikus degindavo, kad javai nebūtų žolėti, o šiuos pelenus išbarstydavo ant laukų, kad apsaugotų derlių nuo stichinių gamtos jėgų.

Debug information: Šventės, Birželio mėnesio šventės, Joninių papročiai, Joninių tradicijos, Vasaros šventės


Kiti

Jei nukrito šaukštas, šakutė ar kitas įrankis – bus svečių.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie žmones


Kiti

Jei siūdama įsidūrei su adata pirštą, tai greit įsimylėsi.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie meilę


Kiti

Kišenėje turėkite veidrodėlį ir jei jums bus siunčiamos blogos mintys ar palinkėjimai – jie grįš tam, kas linki.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie veidrodžius


Kiti

Vėl susitiksime visi prie švento stalo,
Su šiluma ir meile širdyse,
Su ilgesiu ir viltimi dalindami plotkelę
Linkėsime ramybės mūsų namuose.
Su Kūčiom!

Debug information: Kalėdiniai sveikinimai, Kūčių sveikinimai, Sveikinimai su kūčiom


Kiti

Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos?
Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? —
Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos,
Kitam senatvėj meilė dar vaidenas.

Mes savo siekiais amžinai jauni, jauni…
Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs?
Ar tai tada, kuomet vaikai užaugę dideli,
Ar kai kelintą kartą laimę radęs.

Nėra ribos, kada turi nustot mylėti.
Vieni anūkų laukia, kiti dar patys lyg vaikai.
Ir kas mums gali rytmetį nustot žadėti?
Iki senatvės būkime jaunais, jaunais!..

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai seneliui, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu


Kiti

Lietuvių liaudies patarlės apie knygas.

1. žiūri į knygą, mato špygą
2. važiuodamas bažnyčion pasiimk knygas, o važiuodamas girion – kirvį
3. to nei žydų knygose nerasi
4. su knygom pilvo neprikiši
5. šita knyga perskaityta
6. širdis – ne knyga, neišskaitysi
7. plikiui šukos, o beraščiui knygos nereikalingos
8. per daug nesigilink į knygas, nes sukvailėsi
9. pasakyk, kokias knygas skaitai, pasakysiu kas esi
10. nespręsk apie knygą iš viršelio
11. nemokytas ir iš atžagarios knygos moka skaityti
12. nedegink kryžiaus, vėliavos ir knygos
13. ne iš knygos į praktiką, bet iš praktikos į knygą
14. mokytas kaip pelė knygas suėdusi
15. mokytas – iš knygų, o durnas iš galvos
16. knygos ne plėšyti rašomos
17. knygos kaip plaučiai
18. knygos ir laikraščiai – tai kasdieninis žmogaus draugas
19. knygos – dykaduoniams
20. knyga nosį bado, knygos nemato
21. knyga kaip pečiadangtė
22. knyga – pasaulį girdanti išminties upė
23. knyga – mokslo šaltinis
24. knyga – geriausias draugas
25. kiaulės negi išmokysi knygas skaityti
26. katė knygas pagavo
27. kas skaityti įpras, tas daug naudos knygose ras
28. kas skaito knygas, tam netrūksta gero draugo
29. kas iš knygos sėja, tas iš kromo duoną ėda
30. kambarys be knygų yra lyg kūnas be dvasios
31. kai varnas šaudai, knygoj nežiūri
32. jei geras knygas skaitysi, tai būsi protingas, jei uždirbtus pinigus taupysi, tai būsi turtingas
33. iš knygų gaspadoriausi – juodos duonos plutą grauši
34. iš knygų duonos nevalgysi
35. gražią knygą visi varto, o negražią tik pavarto
36. be knygos nėra mokslo, be mokslo nėra ir gyvenimo
37. baigias knygos senos, naujos bus
38. … kaip iš knygos
39. … kaip cicilikas, maldaknygę pardavęs

Debug information: Patarlės, Lietuvių liaudies patarlės


Kiti

Žilaplauke mano Prosenele,
Apkabinki dažniau maldomis.
Tavo meile švelnia apsisupęs,
Aš jaučiuosi geru žmogumi.
Žilaplauke likimo globėja,
Augini mane ant rankų dosnių,
Tu žinok, kad esi man lyg fėja,
Laimę teikianti vien iš maldų.

Prosenelis eina pamažu.
Prosenelis kalba – man gražu.
Kalba kalbelė – prakilni,
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Prosenelį myliu ir gerbiu.

Ačiū, kad esate mano gyvenime.

Debug information: Krikštynų sveikinimai, Krikštynų sveikinimai proseneliams, Sveikinimai krikštynų proga, Sveikinimai su krikštynom