Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.
Brangus Piršleli melagėli,
Neatlikai Tu pareigos:
Tu pamergių nepamylėjai,
Nesurandi namuos svočios,
Ir pabroliai neprisigėrė —
Nesivolioja nieks kampuos…
Jaunoji mus visus prikėlė
Ir sakė, darbo greitai duos!
Kraičius žadėjai padalinti,
Bet matome dabar visi,
Kad galim Tau net nepriminti,
Nes apgavikas Tu esi!
Žadėjai mums arielkos duoti
Ir šokt lig ryto su svočia,
Bet pirmas nulėkei miegoti
Ir svočią pavogė slapčia.
Dabar mes karsime Tave!
Debug information: Vestuviniai sveikinimai, Sveikinimai su vestuvėm, Sveikinimai vestuvių proga, Vestuviniai sveikinimai piršliui, Vestuvių sveikinimai
Debug information: Sveikinimai su Naujais metais (Visi tekstai Sms su naujaisiais Trumpi sveikinimai su naujais metais)
Instrumentinis folkloras yra muzikinio folkloro dalis: folkloras, atliekamas muzikos instrumentais bei patys liaudies (tradiciniai, etniniai, tautiniai) muzikos instrumentai.
Instrumentiniame folklore susiję muzikos instrumentas, muzikantas ir muzika. Muzika neturi būti suprantama tik kaip estetinis reiškinys, ji turi ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, buitinę, darbinę, karinę, apeiginę, maginę. Kai kurie liaudies muzikos instrumentai yra ne muzikos kaip estetinio reiškinio, bet garso ar triukšmo, signaliniai instrumentai arba šiuo metu žinomi tik kaip vaikų žaislai ir pan. Beje, žaislas yra senasis lietuvių žodis, reiškiantis muzikos instrumentą (žaisti reiškia groti, žaidėjas – muzikantas).
Šiuo metu skiriami tokie lietuvių instrumentinio folkloro žanrai: polifoniniai kūriniai, smulkieji žanrai, dainos, giesmės, šokiai, rateliai ir žaidimai, maršai ir kita. Polifoninius kūrinius sudaro skudučių ir ragų muzika, sutartinės, kolektyvinės sutartinės ir kita; smulkiuosius žanrus – garsų pamėgdžiojimai, signalai, tirliavimai, raliavimai, oliavimai, improvizacijos ir kita; šokius – polkiniai, valsiniai, fokstrotiniai, kadriliniai, kiti tradiciniai šokiai. Maršai gali būti vestuviniai, laidotuvių, kariniai, piemenų.
Instrumentinį folklorą ir liaudies muzikos instrumentus fiksuoja ir tiria etnoinstrumentologija. Tai gali būti ir etnomuzikologijos, lyginamosios muzikologijos, muzikos antropologijos (anksčiau vartoti terminai – muzikos etnografija, muzikos folkloristika), muzikos akustikos tyrimų objektas. Organologija tiria muzikos instrumentus (klasikinius ir liaudies arba tradicinius, etninius), jų konstrukciją, akustines savybes, garso išgavimo būdus, gamybą, iš dalies, ir panaudojimą, atlikimo praktiką, paminėjimus nerašytiniuose šaltiniuose ir literatūroje. Muzikos instrumentai dažnai patenka į muzikinės archeologijos tyrimų akiratį. Randama daug archeologinių radinių (piešinių, reljefų olose, keramikoje, papuošaluose ir pan.), susijusių su instrumentiniu muzikavimu arba pačių muzikos instrumentų. Kai kurios net ir devynių tūkstančių metų senumo kaulo švilpynės (rastos Kinijoje) taip gerai išsilaikiusios, kad jomis dar galima groti, nustatyti jų garsynus.
Debug information: Tautosaka, Folkloras
Kaip gerai, kad nežinot vienatvės
Ir lietaus ašaroto prie gatvės…
Kaip gerai, kad per mėlyną dangų
Ėjot Jūs pasiėmę už rankų.
Kaip gerai, kad šeima amžinoji
Pikto blogio kitų nekartojo,
O tik skrido svajonių padangėm
Ir draugai namų slenkstį šį lankė.
Kaip gerai, kad šiandieną abu
Tarp vaikų, tarp draugų, giminių!
Debug information: Vestuviniai sveikinimai, Sveikinimai su vestuvėm, Sveikinimai vestuvių proga, Vestuvių metinių sveikinimai, Vestuvių sveikinimai
Susmeigtos 5 adatėlės į namų durų (lauko, pro kurias įeina svečiai) staktą kairėje pusėje, apsaugo namus nuo vagysčių, o žmonės, ateję su blogais ketinimais, čia daugiau nebegrįš.
Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie žmones
Birželio 24 dieną švenčiamos Joninės. Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, nes manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Joninių tradicijos ir papročiai
Vasaros saulėgrįžos ar trumpiausios metų nakties diena, buvo dar vadinama: Rasos švente ar Kupole. Per šią šventę buvo sureikšminti apeiginiai ryto rasos ar gydomųjų žolynų rinkimai. Toks žolynų rankiojimas vadinamas kupoliavimu, iš to atsirado ir šventės pavadinimas. Žmonės tikėjo, kad tos dienos, ar jos išvakarėse surinktos gėlės ar kiti žolynai turėjo nepaprastos magiškos galios, gydant ligas, išburiant būsimojo gyvenimo sėkmę ir atneša žmogui laimę. Iš tų žolynų pindavo vainikus ir juos dėdavosi ant galvos, puošdavo kartis, kurias statydavo kieme ar prie vartų. Per šią šventę merginos burdavosi savo ateitį, pindavo rūtų vainikus, ir mėtydavo ant karties, jei užkibdavo, tai bus joms sėkmingi metai.
Lietuvoje buvo paplitęs paprotys per Jonines su valtelėmis išpuoštomis gėlėmis ir vainikais plaukioti upėse ir ežeruose, tai simbolizavo tarsi plaukiančią saulę. Buvo tikima, kad Joninių naktį galima rasti daiktų turinčių gydomųjų galių. Žmonės tikėjo, kad skruzdės iš savo skruzdėlyno išnešančios vėdintis vadinamąjį Kodylą, kuris esąs baltos spalvos ir panašus į bičių korį. Jį sunku rasti, nes jis vėdinamas vieną sekundę, o kas rasdavo, tas išgydydavo visas ligas.
Buvo tikima, kad galima rasti miške žydintį papartį, kuris žydi labai trumpai. Nuėjus į mišką reikėjo laukti ir neišsigąsti visokių magiškų baisybių kol sužydės paparčio žiedas. Kam pavykdavo rasti, tas įgydavo visažinystės galių, būdavo labai laimingas. Nuo XVIII–XIX a. šios kalendorinės šventės pagrindinis akcentas – laužų kūrenimas. Buvo manoma, kad šią naktį laužai atstos saulę ir atbaidys piktąsias jėgas nuo žmogaus.
Rasos šventės apeiginis laužas būdavo kuriamas švaria, nauja, nesuteršta šventa ugnimi, kuri buvo gaunama trinant vieno medžio gabalėlį į kitą, arba įskeliant ją iš titnago. Laužams parinkdavo pačią gražiausią apylinkėse vietą, paprastai ant kalnelio prie ežerų ir paupiuose. Prie tokių laužų žmonės, ypač jaunimas, praleisdavo laiką iki pirmųjų gaidžių ar net saulės patekėjimo. Buvo šokinėjama per laužą, dainuojama, žaidžiami žaidimai, supamasi ant supynių. Vyrai eidavo imtynių, lenktyniavo arkliais, nes buvo manoma, kad pagerins savo sveikatą, pasisems jėgų sunkiems darbams. Joninių kaip ir kitų švenčių apeigos buvo persunktos sakrališkumu, simbolika, magija ir burtais. Vainikus degindavo, kad javai nebūtų žolėti, o šiuos pelenus išbarstydavo ant laukų, kad apsaugotų derlių nuo stichinių gamtos jėgų.
Debug information: Šventės, Birželio mėnesio šventės, Joninių papročiai, Joninių tradicijos, Vasaros šventės
Jei nukrito šaukštas, šakutė ar kitas įrankis – bus svečių.
Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie žmones
Jei siūdama įsidūrei su adata pirštą, tai greit įsimylėsi.
Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie meilę
Kišenėje turėkite veidrodėlį ir jei jums bus siunčiamos blogos mintys ar palinkėjimai – jie grįš tam, kas linki.
Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus, Prietarai apie veidrodžius
Vėl susitiksime visi prie švento stalo,
Su šiluma ir meile širdyse,
Su ilgesiu ir viltimi dalindami plotkelę
Linkėsime ramybės mūsų namuose.
Su Kūčiom!
Debug information: Kalėdiniai sveikinimai, Kūčių sveikinimai, Sveikinimai su kūčiom