Už sutiktuosius Vienas žmogus visą gyvenimą ieškojo tobulos moters. Ieškojo atkakliai ir kantriai. Ieškojo, ieškojo ir... liko senberniu... Žmonės ėmė jo klausinėti: Tu apkeliavai kone visą pasaulį, buvai visuose kontinentuose, lankeisi tolimiausiuose Žemės kampeliuose, apkeliavai labiausiai išsivysčiusias šalis ir lankeisi atsilikusiose, laukiniuose "bananų" kraštuose... Tad nejaugi taip niekur ir nesuradai sau tinkamos, arba, tavo žodžiais tariant, tobulos moters? Ocho, ir dar kiek daug aš jų, tobulų moterų, sutikau, prisipažino senbernis. Tai kodėl gi tu jų nevedei? Matote, sutrikęs prisipažino viengungis, jos irgi ieškojo tobulo vyro... Tad išgerkime už tuos, kuriuos sutikome gyvenimo kelyje, ir už tuos, kurie mus sutiko tame kelyje!
Vedybos - tai tarsi marinuoti agurkai pernelyg saldžiam marinate. Prie jų reikia turėti gerai papipirintos mėsos gabalą, kad galėtum valgyti. Herbjorg Wassmo
Brangūsjaunavedžiai, karštai sveikiname Jus, sukūrusius naują šeimą. Tegul šis atsakingas žingsnis suteikia Jums naujų kūrybinių galių, tegul jauki namų židinio ugnelė išsklaido visus rūpesčius, tegul bendro gyvenimo kelias būna ilgas ir giedras.
Jums šventą ugnį iš Tėvų namų atnešę, Uždegsim židinį, kuris neblėstų širdyse, Be atvangos jį kurstykit – tegu negęsta – Įžiebkit jį liepsnojančia šeimynine darna.
Tegu gerumo židinys lydės daugybę metų, Ramybe ir supratimu lai šildys Jus liepsna. Tuomet gyvens namuos šviesi dora lyg saulė, O dvi sujungtos meilės širdys nuolat bus drauge.
Augindami vaikus, jiems perduokit namų jaukumą, Kurį su ašarom Jūs dviese prisiminsite dažnai. Jiems leiskit meilės židinį brangint ir saugot, Tegu padovanotą ugnį puoselės šventai.
Jis ir ji. Ką kalba jaunieji likę vienudu? Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia. - Ateik, mieloji, - pasakė jis. ? Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime. - Ne, mielasis, - atsake ji. - Negaliu. - Kodėl? Tu manim nepasitiki? - Pasitikiu tavimi... Pasitikiu ir savimi... Bet nepasitikiu mumis abiem. - Girdi, kaip lakštingalos suokia? - Verčiau eime namo. - Dar anksti namo... - Mamyte sake, kad tokiems dalykams aš dar per jauna. - Sėskimės! -jau įsakiau suskambo jo balsas. - Negaliu. Mamyte man uždraudė sėdėti vienai su vaikinu gamtoje, toli nuo namų... - Kvailute, mama juk nesužinos... - Ne, ne ir ne! - Tai lik sveika! Aš einu pas Nijolę. - Na, gerai, - nuraudusi sako mergina. - Aš negaliu laužyti duotojo žodžio, tai tu mane pastumėk, o aš nugriūsiu. Pakelkime taures už tai, kad mus pastūmėjo lemiamam žingsniui ? sutuoktuvėms.
Už žmonas Marcelinas ilgai ir kantriai rinkosi būsimąją žmoną. Pretendenčių nestigo, bet Marcelinas turėjo savo kriterijus, pagal kuriuos galima išsirinkti pačią puikiausią žmoną. Tų kriterijų jis neslėpė nuo draugų, kuriems jis dažnai kartodavo, jog savo būsimąją išsirinks iš tų gražuolių, kurios yra ekonomiškos virtuvėje, aristokratės svetainėje ir aistringos miegamojo lovoje. Ir štai pagaliau jis išsirinko žmoną, kuri iš tiesų atitiko Marcelino kriterijus, tik truputėlį ne ta seka. Mat jo žmona pasirodė besanti aristokratė virtuvėje, aistringa svetainėje, kai Marcelino nebūdavo namuose, ir pakankamai ekonomiška miegamojo lovoje... Tad pakelkime taurę už tai, kad mūsų neištiktų Marcelino likimas ir kad mūsų žmonos būtų ekonomiškos virtuvėje, aristokratės svetainėje ir aistringos miegamajame!..