Brangus krikštasūni, laikydama ant rankų tave, dar kūdikį, patikėjau Dievo malonei, o šiandien, svarbiausią tavo gyvenimo dieną, irgi meldžiu dangaus laimės tau, tavo žmonai ir būsimiems vaikams, iš visos širdies linkiu, kad abu įstengtumėte atsilaikyti prieš visas gyvenimo negandas ir atsispirti pagundoms, linkiu nepamiršti, kad auksas ir sidabras tikrai graži pora, bet dar gražesnė meilė ir dora.
Būkite laimingi, suradę vienas kitą, Būkite laimingi, kaip du žiedai pražydę, Būkite laimingi, sumainę auso žiedus, Neškit į gyvenimą vien džiaugsmą, laimę, dainą.
Jaunieji, būkite laimingi, Kiekvienas šiandien palinkės... O mes prie žodžių tų prasmingų Pridurti norim iš širdies: Kad namuose kvepėtų duona, Kad smagūs krykštautų vaikai, Kad jūsų meilė dar stiprėtų, Kai sidabru šarmos plaukai...
Žiūrėkime viens į kitą Susėdo kartą Onutė ir Jonas prie stalo, sėdi, ahitį gurkšnoja kaip šiandien mes! ir atvirai šnekučiuojasi. Po penkto bokalo atsiranda geranoriška nuotaika, kai norisi atverti slapčiausias širdies gelmes, geru žodžiu išprovokuoti gerą pašnekovo jausmą. Štai mes jau dešimtį metų kartu, reziumuoja Onutė. Praėjom daug išbandymų, vaikai užaugo, o vienas kito gal ir neperpratome iki galo. Tu, atleisk man. Jonai, bet aš esu daltonike: neskiriu spalvų. Visą tą dešimtį metų nuo tavęs slėpiau šią bėdą. Atleisk man, Jonai... Nieko baisaus, kuklinasi Jonas. Aš irgi nuo tavęs tiek pat laiko slėpiau savo ydą: aš negras... Tad išgerkime už tai, kad dažniau žiūrėtume vienas į kitą ir neslėptume savų ydų nuo artimo žmogaus...
Jis šiandien gražiausi Lyg baltos lelijos, Laimingi kaip du Angelai debesų. Tegul jūsų dienos Pavasariais žydi, Te naktį gūdžiausią Nebūna tamsu! Tegul meilės dainos Sidabro varpeliais Nuskaidrins liūdniausias, Pilkiausias dienas, Tegul pats siauriausias Dulkėtas takelis Į didelę laimę Jūs šeimą išves!
Vienas viengungis jautėsi labai vienišas. Norėdamas patirti bent kiek meilės jis sykį ėjo ieškoti laisvo elgesio merginos. Jau netoli nuo jos namu kažkas smarkiai trinktelejo ir tiesiai jam po kojomis ant šaligatvio ištiško dubenėlis su bulvių salotomis. Kilstelėjęs galvą vienišius pamatė penktojo aukšto lange iš išgasčio perbalusios merginos veidą. ši baisiausiai atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjusi atvėsinti ant palangės bulves, tačiau dubenėlis išslydęs jai iš rankų. Praėjus pirmajam išgasčiui, vaikinas suprato, kas atsitiko. Visas jo kostiumas, veidas bei plaukai buvo aptaškyti. Kur toks benueisi. Jis prisimine, kad automobilyje turi kitą kostiumą ir marškinius, nes karštą vasaros dieną kartais tekdavo persirengti. Kadangi persirengti gatvėje buvo nepatogu, tai nelaimėlis užėjo į cheminę valyklą ne tik persirengti, bet ir atiduoti kostiumą išvalyti. Įšsikalbėjo su valyklos savininke - jauna gražia moterimi. Kadangi darbo diena jau baigėsi, pakvietė ją pavakarieniauti ir papasakojo tą nutikimą. Besikalbėdamas jis visiškai pamiršo savo ankstesnį ketinimą. Po aštuonių mėnesių juodu susituokė. Per sutuoktuves jauniesiems po kojomis barstomos gėlės, žiedai... šiai jaunajai porai vestuvininkai ant bažnyčios laiptų išpylė dubenėlį bulvių salotų. Tai buvo tinkamiausias sveikinimas. Nes jei ne tos salotos, tai jaunikis niekada nebūtų susipažinęs su savo busimąja žmona: jis niekada tame rajone nesilankydavo. Merginos, jeigu norite sėkmingai ištekėti ir gauti gerą vyrą, pirmiausia išmokite gaminti skanias salotas. To jums linkėdami mes keliame savo taures.