Aš einu pasibelst į tavasias duris Tu juk lauki manęs Tu ilgiesi manęs Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys Aš einu pasibelst į tavasias duris Ir nešu dovanų tau rudens ramunes. Juk žinai, kad aš tave begalo myliu Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.
Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali pasitikėti vieni kitais, todėl juos saugok ir brangink.