Laimės norėk nuo pirmadienio, Gėlę padėk prie antradienio, Dainą išmok iš trečiadienio, Ją pakartok ketvirtadienį, Viltį surask per penktadienį, Draugą nuvesk pas šeštadienį , Meilę pratęsk po sekmadienio.
Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos? Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje? Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai.. Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną? Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien? Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini.. Ar pameni kai primą kartą pažvelgei i žvaigždėtą dangų ir pamanei, kad ten žybsi milijonai mažų lempučių? Aš ta patį regiu kai žvelgių į tavąsias akis.. Ar prisimeni ka tau i pirmą kartą užlašėjo lietais lašas ant nosiukės? As tai pajuntu kai karčią tavo ašarą sugaunu delne.. Ar pameni kai pirmą kart parakalbėjai? Aš tai iš kart girdžiu vos ištari man kelsi mielus žodelius.. Ar pameni kai tau pirmą kart iš rankos išskrido oro balionas? Pameni kaip verkei? O aš taip verkiu kai sakai man iki.. Ar prisimeni kart pasakei man myliu? O aš tą jausmą jaučiu ir dabar..
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai - paskutinis mūsų miegas.. Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą.. Kiek dar kartų tarsime: "aš tave myliu", kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą.. Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas.. Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia.. Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai? Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis.. Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje.. Kiek kartų mes galėsim ištarti: "aš laimingas".. Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys.. Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais.. Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti.. Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų... Gal net nebespės.. Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs.. Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio.. Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi.. Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu.. Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti.. Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius - jis jau tavo draugas.