Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm knygas. Netyčia juoką išbėrėm Ant klasės slenksčio... Vienas kitam pažvelgę į akis Nepasakytų žodžių išsigandom... Suvirpo pirštai nejučia, Kai atsisveikinimui ranką spaudi. Jau eisime? Taip greit? Dar susikaupkim, patylėkim...
Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia. Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo, Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo. Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų, Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du..
Debug information: Mokykliniai linkėjimai ir sveikinimai (Visi tekstai)
Kas nedrąsus šį rytelį pabudo, Kas nešė virpančią puokštę delne? Kas prie mamytes rankelių pngludo, Kai teko likti vienam klasėje? Kam skirta viską pradėt pirmą kartą: Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt? Kam lemta augt ir pakeist seną kartą. Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt.
Debug information: Mokykliniai linkėjimai ir sveikinimai (Visi tekstai)
Kuo daugiau išdalina kitiems, Tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, Neša žiburį šviesų kely. Kas ji? Mokytojo širdis. Kviečia augti dvasia ir protu, Moko būti pačiu savimi, Ji vis žadina laisvę žmonių, Ji vis ten, kur vaikystė žavi. Kas ji? Mokytojo širdis. Jai vis lemta sutikti mažus, Prisirišti prie jų ir pamilt, Užauginti jaunystės sparnus Ir paspaudus rankas išsiskirt. Kas ji? Mokytojo širdis- jusų širdis. Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.
Gyvenimas – tai tarsi pasakojimas, kurio žodžiai gali būti keičiami kiekvieną dieną. Tad sakykime sau kasdien: mes buvome geri prieš dešimt metų, mes esame geresni dabar, mes būsime geriausi visus likusius metus... Būkite tokie stiprūs kaip ąžuolas, kuris nepasiduoda jokiai audrai. Būkite tokie ramūs kaip ežeras tylų rudens vakarą. Būkite tokie galingi, kaip viesulas, kuriam niekas niekur netrukdo.