Eisim jau. Girdi, klases uždaro? Paskutinį kartą paklausyk. Toks labai pažįstamas ir geras tų senųjų raktų skambesys. Eisim jau. Žali klevai parimę pakuždės prie vartų paslapčia: Čia pirma svajonė jūsų gimė ir keliai prasideda nuo čia. Eisim jau. Kaip niekad šypsos saulė ir kaip niekad mokykla tyli, priešaky toks nuostabus pasaulis, miestai ir žvaigždynai priešaky... Eisim jau. Girdi, klases uždaro? Nieko, nieko, kad keliai ilgi. Tu man nesakyki \\"Viso gero!\\". \\"Iki pasimatymo!\\" sakyk...
Rugsėjis sugrąžina mus visus iš vasaros, jis pradeda rudenį, bet jau susimąsčiusį, stebuklingais saulėtų rytų voratinkliais pasidabinusį. Rugsėjis žengia naują žingsnį, dovanoja gražią ir prasmingą Mokslo ir žinių šventę, metai iš metų pasikartojančią ir kaskart vis kitokią... Lai naujieji mokslo metai atvers kelius į besiskleidžiančias ieškojimams ir tobulėjimui erdves. Telydi Jus kantrybė, santarvė ir sėkmė...
Bus daug dienų nusnigusių alyvom. Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar bebus jaunystė, rymanti prie knygų? Ar beskambės toks juokas pertraukų metu?
Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu, Nors išradimai, mokslas - ne mana sritis, O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu, Bet mano kelias, mano viltys, ateitis.
Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių, Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių. Ir nesvarbu, kokia mana profesija, Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu.
Gali pasenti, sudribti, išstorėti, ir sulėtėti, užsibalnoti akinius, įsistatyti dantų protezus ir našlės kuprą, bet tavo draugai visuomet matys tokią, kokia buvai paskutinėje klasėje.