Kiti sveikinimai


1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Debug information: Šventės, Vasario mėnesio šventės, Žiemos šventės


Sako, vasara gėlės nuvysta,
Ruenį gelsta klevai,
Sako, žiemą pūgos siaučia,
O pavasarį plaukia ledai.
Sako, žmonės nemoka mylėti,
Džiaugtis laime ir saulės šviesa.
Sako žmonės nemoka kentėti.
Sako, - bet juk tai netiesa.

Debug information: Įvairūs


Negalima svečiuose plauti indų arba leisti svečiams plauti – išplaus laimę iš namų.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus


Nesibaigs lai metų metais Medaus mėnesio verpetai!
Kopinėkit meilės medų — visą amžių metų metais!
Sau svajonę pastatykit — tarsi korį nulipdykit
Platų avilį vaikučiams — Jūsų meilės pabiručiams.
Medum šeimą sulipdykit… turtui vaško padarykit
Ir uždekit meilės žvakę, savo gerbūvį pastatę.
Kopinėkit meilės medų, kad pritrūktų meilei metų!

Debug information: Vestuviniai sveikinimai, Sveikinimai su vestuvėm, Sveikinimai vestuvių proga, Vestuviniai sveikinimai piršliui, Vestuvių sveikinimai


Lenkų patarlės ir priežodžiai. Lenkų posakiai.

  1. Iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias.
  2. Kai šuo taikosi įkąsti – urzgia, bitė – dūzgia, o mergaitė tik akimis žaibuoja.
  3. Kur širdis, ten ir laimė.
  4. Ne tam garbė, kuris pradėjo darbą, bet tam, kuris jį baigė.
  5. Nėra baisesnio velnio už tą, kuris meldžiasi.
  6. Prieš valgant riešutus, reikia juos išgliaudyti.
  7. Svečias per valandą pamato daugiau nei šeimininkas per metus.
  8. Viltis – kvailių motina.
  9. Žmogus, kuris nemoka šokti, mano, kad muzikantai prasti.

Debug information: Patarlės, Lenkų posakiai, Lenkų priežodžiai


Būrimai – tai trumpi, kartais eiliuoti tautosakiniai tekstai, kuriais kreipiamasi į tam tikrą adresatą, galintį padėti sužinoti ateities įvykius (pvz., jauną Mėnulį, gegutę, boružę, krikščioniškus šventuosius ir t.t.). Būrimais, priešingai negu užkalbėjimais, nesiekiama lemti įvykių baigties, o tik gauti reikiamą informaciją, dažniausia vedybų arba orų tema.

Būrimai yra liaudies magijos sudedamoji dalis. Jie dažnai sakomi atliekant tam tikrus maginius veiksmus, ypatingu metu ar ypatingoje vietoje, pvz., pamačius pirmą kartą jauną mėnulį, išgirdus pirmą kartą kukuojant gegutę, Kūčių naktį ir t. t. Kartais būrimai yra atitinkamai intonuojami arba dainuojami.

Vedybinis būrimas “Rėteli, pasakyk”:

Į rėtį įdurti avių kirpimo žirkles ir sukant sakyti:
? Rėteli, pasakyk, ar aš apsivesiu šiemet?
Jei sukasi ? apsives.

Vedybinis būrimas “Jaunas, jaunas”:

Jaunas kaip stoja, žmonės taip tiki: reikia žiūrėti [į mėnulį] ir reikia klausti:
– Jaunas, jaunas, pasakyk kur yra mano jaunasis?

Orų būrimas “Dieva karvyte”:

– Dieva karvyte, Dieva karvyte,
Kad bus šilta denyte, skrisk,
Kad nebus, tai neskrisk.

Piemenys, būdava, pasitupda an delna Dieva karvytį ir kalbina. Ana kai kadu, būdava, skrenda, pakelia sparnelius ir nuskrenda, a kai kadu tai ana jau rapinėja, rapinėja, ? tadu jau nebus šilta diena, šalta bus.

Debug information: Tautosaka, Pasakymai


Nešvilpauk kambaryje – nelaimę prišauksi.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie žmones


Žmogaus gyvenimas —
Tai siekiai, išsipildymai, troškimai…
Bet du gyvenimus gyvena moteris —
Jos rūpesčių, sunkumų nieks nežino:
Ji bėga, lekia, dirba — taip ir liks…

Per amžius buvo taip, kad be Jos rankų
Nevalgė duonos nė viena šeima…
Tegu vien laimė Tave lanko, —
Būki laiminga ir sveika.

Debug information: Gimtadienio sveikinimai, Gimimo dienos sveikinimai, Gimtadienio sveikinimai marčiai, Sveikinimai gimimo dienos proga, Sveikinimai gimtadienio proga, Sveikinimai su gimimo diena, Sveikinimai su gimtadieniu


Kad piniginėje visada būtų pinigų, reikia į ją įdėti raudoną siūlą ar juostelę.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie pinigus


Padavimai dar vadinami toponiminėmis ir istorinėmis sakmėmis – tai kūriniai, vaizduojantys tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų kilmę ir pan. Toponiminės sakmės pasakoja apie gamtos objektų (ežerų, kalnų, daubų, šaltinių) atsiradimą. Istorinės tematikos padavimai tam tikrą vietovę sieja su svarbiais istoriniais įvykiais. Tarp padavimų savitą teminę grupę sudaro aiškinimai, kaip atsirado kaimo, miestelio, kitų svarbesnių vietų vardai.

Istorinis padavimas “Kariuomenė požeminiame tunelyje”:

Tuos kalnus tai supylė žmonės labai seniai, galbūt dar buvo vergija. Kas kepurėmis, kas saujomis nešiojo. Ir paskui yra ten požeminis tunelis. Tunelis tęsiasi maždaug, kaip pasakoja, iki Trakų ežero. Ir, kaip numatyta nuo senų žmonių, sako, kad kada sukaks du tūkstančiai metų, tada iš to tunelio išeis kariuomenė, ir kad jau tada bus pabaiga pasaulio. Kariuomenė jau atsistos – nauja valdžia iš tų kalnų, iš to požemio.
Pasakoja, kad Kernavė buvo labai didelis miestas. Čia buvusi sostinė. Ant pirmojo kalno stovėjo pilis. Sako, pilies grindys buvo aukso smiltimis išbarstytos

Toponiminis padavimas “Kaip atsirado Paršežerio ežeras”:

Žmonės grėbė šieną. Iš kažkur atsirado vokietukas ir pradėjo žmones raginti:
– Skubinkit skubinkit, grėbkit šieną!
Po kiek laiko vokietukas pranyko. Paskui pasigirdo didelis ūžimas, žmonės pamatė lyg skriste atskrenda debesį. Debesis atskrido ant pievos ir ėmė leistis žemyn. Paskui iš debesies iššoko juodas paršas ir ėmė knisti žemę. Kniso kniso vis tolyn, o debesis leidosi žemyn. Pagaliau jis nusileido, ir vanduo apsėmė tiek, kiek paršas užkniso.
Dėl to ir dabar tą ežerą žmonės vadina Paršežeriu.

Padavimas “Vėlys”:

Seneliai pasakojo, kad labai seniai vietoj to ežero buvęs kalnas, ant kurio stovėjusi bažnyčia. Vieną kartą į tą bažnyčią ėjo moteris. Beeidama į kalną, ji labai pavargo ir pasakė:
– Kad tu skradžiai prasmegtum!
Kai tik ji taip pasakė, bažnyčia ir kalnas prasmego, atsirado ežeras.
Būdavo, sekmadieniais dvyliktą valandą girdėdavo ežere skambinant varpais.

Debug information: Tautosaka, Sakmės