Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu. Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku - Taip metai iš metų... ir viskas ratu. Ar norim - nenorim, jie neša mus vėl Į naują rytojų, tikriausiai, todėl, Kad viską pradėtume jau be klaidų... Ir meilė pripildytų širdis visų!
Nuo 2009 m. spalio 3-ąją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama Tarptautinė veltinio diena. Šventės metu rengiamos kūrybinės dirbtuvės – susirinkę veltinio meistrai kartu kuria ir moko veltinio technikos visus norinčius, rengiamos veltinių paveikslų parodos.
Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
Laiko colis – tai aukso colis. Tačiau net už colį aukso nenusipirksi laiko colio.
Lūšna, kurioje juokiamasi yra turtingesnė už rūmus, kuriuose nuobodžiaujama.
Mokytojas atveria duris, bet jūs turite įeiti patys.
Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.
Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
Nebaidyk musės nuo draugo kaktos kirviu.
Nedaryk nieko, ko negalėtum papasakoti kitam.
Negalima pristabdyti augančios baimės – ją galima tik sunaikinti.
Nepadarytas darbas – prarasta išmintis.
Nepasakytas žodis kartais griaudžia kaip griaustinis.
Neprašyk iš žmonių pagalbos, ir jie tau bus malonūs.
Nesibaimink eiti lėtai. Baiminkis sustoti.
Net jei tavo namuose ir tūkstantis kambarių, miegoti tau tereikės vieno.
Net šaudamas į bandą gali prašauti, jei neišsirinksi taikinio.
Nėra nieko, ko nebūtų galima padaryti iš trečio karto.
Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti žinoti.
Norėdamas pritraukti sėkmę, išleisk naują monetą senam draugui, seną malonumą pasidalink su nauju draugu ir pradžiugink tikro draugo širdį užrašydamas jo vardą ant drakono sparnų.
Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
Paukštis žūsta ieškodamas maisto, žmogus – ieškodamas turto.
Pasaulyje yra tik vienas puikus vaikas, ir kiekviena mama jį turi!
Pažinti tiesą lengva, sunku jos laikytis.
Per didelis džiaugsmas pagimdo liūdesį.
Per didelis nuolankumas slepia puikybę.
Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas – ko jis vertas.
Pinigai slepia tūkstančius nusikaltimų.
Pirma tapk geru sūnum, paskui galėsi tapti ir geru tėvu.
Puikybė užtraukia nelaimę.
Pušis žaliuoja žiemą, išmintis – negandoje.
Ranka, duodanti rožę, visada ja kvepia.
Reikia daug valios netarnauti jokiam ponui.
Rožių aromatas dvelkia nuo jas dovanojančių rankų.
Sėkmė nieko neduoda: ji tik skolina.
Skubančiam visada trūksta išminties.
Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.
Tas, kuris nurodo tavo trūkumus, ne visada priešas, tas, kuris kalba apie tavo vertybes, ne visada draugas.
Tas, kuris siekia keršto, turėtų nepamiršti išsikasti dvi duobes.
Tas, kuris žiūri į kitus, o ne į save – aklas.
Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi sau.
Tikroji gerų darbų vertė – noras, kad šie liktų nežinomi.
Tūkstantis gydytojų numarins sveiką žmogų.
Ugnies į popierių neįvyniosi.
Už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne šeimą, lovą, bet ne miegą, laikrodį, bet ne laiką, knygą, bet ne žinias, valgį, bet ne apetitą, padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą, vaistus, bet ne sveikatą, seksą, bet ne meilę, draudimą, bet ne saugumą. Kaip matote, pinigai – dar ne viskas.
Už pinigus ir aklas praregės.
Vaiko gyvenimas – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką.
Valgis be ryžių – kaip puiki mergina be vienos akies.
Vanduo nesilaiko kalnuose, o kerštas – didžiose sielose.
Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus myli.
Verčiau sugrįžti ir numegzti tinklą nei nerti prieš srovę, svajojant apie žuvį.
Viena gija – ne siūlas, vienas medis – ne miškas.
Žemę reikia giliai įdirbti, žinojimą – nuolatos tobulinti.
Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
Žmogus – lankas, mintis – strėlė, teisingumas – taikinys.
Žmogus, kuris laukia, kol jam į burną įskris kepta antis, turės laukti labai labai ilgai.
Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
Debug information: Profesiniai sveikinimai, Kario dienos sveikinimai, Kariuomenės dienos sveikinimai, Kovo 11 sveikinimai, Sveikinimai kariams, Sveikinimai kario dienos proga, Sveikinimai kariuomenės dienos proga, Sveikinimai kovo 11 proga, Sveikinimai su kario diena, Sveik
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė švenčiama nuo 1854 m. gruodžio 8 d., kai popiežius Pijus IX paskelbė privaloma katalikiško tikėjimo tiesa Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Šią dieną krikščionys džiaugiasi Marijai suteikta dovana ir garbina ją kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus motiną, kuri sujungė žmones su Dangaus Tėvu.
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.
Velykų tradicijos ir papročiai
XIX a. pirmoje pusėje kiekvienas valstietis tą dieną savo namuose kėlė vaišes į kurias kvietė kaimynus. Per šią šventę žmonės vaikščiojo vieni pas kitus į namus, eidavo nei per greitai nei per lėtai, lyg mėgdžiojant gandrą. Gandro garbinimas buvo labai svarbu, nes buvo laikomas šventu paukščiu nešančiu žmonėms laimę. Šią dieną nebuvo laikomasi gavėnios pasninko, o vaišindavosi virtais pyragėliais įdarytais krekenomis, gerdavo degtinę, krupninką, ir t.t.
Kiaušinių dažymas
Margučių raštai simbolizavo pavasarį: saulutės, žvaigždutės, rūtelės, eglutės, paukšteliai, arkliukai, žalčiukai ir kt. Prasmę turėjo ir spalvos:
Juoda spalva – simbolizavo žemę (motiną), augalijos bei vaisių gimdytoją deivę – Žemyną. Mūsų proseneliai tikėjo, kad visa, kas gyva, yra kilę iš žemės. Aukodami žemės spalvos kiaušinius, žemdirbiai tikėjosi suteikti žemei gyvybingumo bei vaisingumo.
Raudonai dažyti kiaušiniai, taip pat turėjo gilę simbolinę prasmę – vaisingumą, atgimimą, sėkmingos visokios pradžios supratimą. Jis simbolizavo Didžiąją Deivę, gimdytoją – Ladą.
Žalia – spalva reiškė pavasario augaliją, javų daigus.
Geltona ir ruda – subrendusius javus.
Mėlyna – žydrą dangų, nešantį palaimą visai augalijai.
Buvo manoma, kad Velykų naktį vaikšto moteriškė vadinama „Velykų bobutė“, „Vėlykė“. Ji važiuodavo ratukais kurie buvo pakinkyti zuikučiais ir veždavosi margučius ar iš tešlos iškeptus gaidžiukus ar zuikučius. Vaišindavo tik gerus vaikučius, o kam duodavo margutį – juo labai pasitikėdavo, nes margutį reikėjo išsaugoti iki atvelykio.
Pirmąją Velykų dieną grįžus iš bažnyčios buvo kiaušiniaujama. Eidavo pas kaimynus ar gimines, keisdavosi kiaušiniais ir juos daužydavosi. Mušdavo tik laibgalį, o antrą dieną ir bukąjį galą. Kurio kiaušinis būdavo stipriausias tas ir nugalėdavo. Visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys „ridinėti“ margučius. Susirinkdavo visi į vieną klojimą ar pirkią, pasistatydavo lovelį, kurio vieną galą dėdavo ant kaladės ir ridinėdavo. Kurio paridentas margutis prisiliesdavo prie anksčiau paridento, tas ir laimėdavo.
Per Velykas, kaip ir kitas kalendorines šventes, plačiai buvo paplitęs paprotys laistytis vandeniu. Visi šie Velykų papročiai baigdavosi kitą sekmadienį, vadinamu Atvelykiu.