Sveikinimai

Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms

Žodžiai

Žodžiai įvairiomis temomis

Užuojautos

Užuojautos žodžiai netekties valandą

SMS sveikinimai ir SMS žinutės

SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute

Tostai

Tostai visoms progoms ir šventėms

Juokingi tostai

Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms

Kvietimai

Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms

Padėkos ir atsiliepimai

Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms

Mintys, frazės, posakiai

Mintys įvairiomis temomis

Įdomybės

Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas

El. atvirukai

Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
  1. Sveikinimai
  2. Kiti

Kiti

Kiti sveikinimai

Negalima sukti kepurės ant piršto. Kas ją nešios – tam suksis galva.

Debug information: Prietarai, Prietarai apie daiktus

Karališkai nemoku,
Lietuviškai rašau.
O jei tau nepatinka,
Labai atsiprašau!!!

Debug information: Įvairūs

Aklumas – regėjimo aiškumas, kurtumas – klausos jautrumas, pavojus – tai ramybė, sėkmė – tai nelaimė (Čanų).

Debug information: Sentencijos

Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu.
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku -
Taip metai iš metų... ir viskas ratu.
Ar norim - nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų, tikriausiai, todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų...
Ir meilė pripildytų širdis visų!

Debug information: Kalėdų sveikinimai (Visi tekstai Eiliuoti kalėdiniai sveikinimai)

Nuo 2009 m. spalio 3-ąją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama Tarptautinė veltinio diena. Šventės metu rengiamos kūrybinės dirbtuvės – susirinkę veltinio meistrai kartu kuria ir moko veltinio technikos visus norinčius, rengiamos veltinių paveikslų parodos.

Debug information: Šventės, Rudens šventės, Spalio mėnesio šventės

Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis. Kinų posakiai.

  1. Akis nemato, širdies neskauda.
  2. Be ištikimo draugo nesužinosi, kokias klaidas tu darai.
  3. Bitės nugara dryžuota, bet tigru jos nepavadinsi.
  4. Buivolui tas pats, ar jis ant uodo galvos stovi, ar uodas ant jo galvos tupi, tik uodui – ne tas pats.
  5. Darydamas paslaugą kitam, darai paslaugą sau.
  6. Daugelis skundžiasi savo išvaizda, bet niekas – protu.
  7. Dėl turto tampa negeri, dėl gerumo tampa neturtingi.
  8. Didžiosios malonės sklinda iš Dangaus, o mažosios – iš žmogaus.
  9. Draugo ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą.
  10. Galima atvesti kupranugarį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti.
  11. Gera prekė retai pakliūva į antras rankas.
  12. Geriau artimas rūpestis, negu tolima užuojauta.
  13. Geriau garbingas nuostolis negu nešvarus pelnas.
  14. Gyventi svetimoje šalyje – tai tas pats, kaip bučiuoti drakoną.
  15. Ilgas liežuvis – laiptai, kuriais užlipa nelaimė.
  16. Ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio.
  17. Išminčius klausia savęs, kvailys – kitų.
  18. Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
  19. Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.
  20. Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum.
  21. Ištartų žodžių nesulaikys net ir patys eikliausi žirgai.
  22. Ištaškyti vandenį lengva, sunku jį surinkti.
  23. Į taikią šeimą laimė ateina pati savaime.
  24. Į vieną burną dviejų šaukštų neįgrūsi.
  25. Jei daug virbų – ugnis didelė, jei daug žmonių – sprendimas teisingas.
  26. Jei gerbi kitus, tai gerbs ir tave, jei niekini kitus, tai niekins ir tave.
  27. Jei įsivaizduojate ką nors žiną, vadinasi, esate blogai informuoti.
  28. Jei tris dienas neskaitei jokios knygos, tavo žodžiai bus seklūs.
  29. Jeigu abejoji žmogum – neduok jam darbo, o jei davei – pasitikėk.
  30. Jeigu gerą kalbą pakartoti tris kartus – net šunims šlykštu pasidarys.
  31. Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave.
  32. Jeigu yra kelias, kuris veda pirmyn, tai yra ir takelis, kuris veda atgal.
  33. Jeigu nešiosi po truputį – ir kalną perneši, jeigu po daug – teks patį nešti.
  34. Jeigu tavo širdyje žaliuos medis, tikriausiai ant jo nutūps giedantis paukštis.
  35. Jeigu tu svetimas namuose, ar tapsi savas tarp svetimų.
  36. Kalbėk tik apie tai, ką išmanai.
  37. Kalbėti apie gerumą nėra gerai, reikia taip ir elgtis.
  38. Kalnas, ant kurio užkopei, atrodo aukštesnis už kitus.
  39. Kaltink save, o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi.
  40. Kantrybė vieną pykčio akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos.
  41. Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn.
  42. Kas žengia švelniai – eina toli.
  43. Kiekviename darbe sunki tik pradžia ir pabaiga.
  44. Kreipsies į turtuolį – liksi be kelnių.
  45. Kuklaus dangus nenuskriaus, kantraus dangus neapleis.
  46. Kukliausias žmogus yra ir patikimiausias.
  47. Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones.
  48. Kuo labiau kiaulės nusipeni, tuo arčiau jų galas.
  49. Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
  50. Laiko colis – tai aukso colis. Tačiau net už colį aukso nenusipirksi laiko colio.
  51. Lūšna, kurioje juokiamasi yra turtingesnė už rūmus, kuriuose nuobodžiaujama.
  52. Mokytojas atveria duris, bet jūs turite įeiti patys.
  53. Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.
  54. Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
  55. Nebaidyk musės nuo draugo kaktos kirviu.
  56. Nedaryk nieko, ko negalėtum papasakoti kitam.
  57. Negalima pristabdyti augančios baimės – ją galima tik sunaikinti.
  58. Nepadarytas darbas – prarasta išmintis.
  59. Nepasakytas žodis kartais griaudžia kaip griaustinis.
  60. Neprašyk iš žmonių pagalbos, ir jie tau bus malonūs.
  61. Nesibaimink eiti lėtai. Baiminkis sustoti.
  62. Net jei tavo namuose ir tūkstantis kambarių, miegoti tau tereikės vieno.
  63. Net šaudamas į bandą gali prašauti, jei neišsirinksi taikinio.
  64. Nėra nieko, ko nebūtų galima padaryti iš trečio karto.
  65. Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti žinoti.
  66. Norėdamas pritraukti sėkmę, išleisk naują monetą senam draugui, seną malonumą pasidalink su nauju draugu ir pradžiugink tikro draugo širdį užrašydamas jo vardą ant drakono sparnų.
  67. Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
  68. Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
  69. Paukštis žūsta ieškodamas maisto, žmogus – ieškodamas turto.
  70. Pasaulyje yra tik vienas puikus vaikas, ir kiekviena mama jį turi!
  71. Pažinti tiesą lengva, sunku jos laikytis.
  72. Per didelis džiaugsmas pagimdo liūdesį.
  73. Per didelis nuolankumas slepia puikybę.
  74. Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas – ko jis vertas.
  75. Pinigai slepia tūkstančius nusikaltimų.
  76. Pirma tapk geru sūnum, paskui galėsi tapti ir geru tėvu.
  77. Puikybė užtraukia nelaimę.
  78. Pušis žaliuoja žiemą, išmintis – negandoje.
  79. Ranka, duodanti rožę, visada ja kvepia.
  80. Reikia daug valios netarnauti jokiam ponui.
  81. Rožių aromatas dvelkia nuo jas dovanojančių rankų.
  82. Sėkmė nieko neduoda: ji tik skolina.
  83. Skubančiam visada trūksta išminties.
  84. Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.
  85. Tas, kuris nurodo tavo trūkumus, ne visada priešas, tas, kuris kalba apie tavo vertybes, ne visada draugas.
  86. Tas, kuris siekia keršto, turėtų nepamiršti išsikasti dvi duobes.
  87. Tas, kuris žiūri į kitus, o ne į save – aklas.
  88. Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi sau.
  89. Tikroji gerų darbų vertė – noras, kad šie liktų nežinomi.
  90. Tūkstantis gydytojų numarins sveiką žmogų.
  91. Ugnies į popierių neįvyniosi.
  92. Už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne šeimą, lovą, bet ne miegą, laikrodį, bet ne laiką, knygą, bet ne žinias, valgį, bet ne apetitą, padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą, vaistus, bet ne sveikatą, seksą, bet ne meilę, draudimą, bet ne saugumą. Kaip matote, pinigai – dar ne viskas.
  93. Už pinigus ir aklas praregės.
  94. Vaiko gyvenimas – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką.
  95. Valgis be ryžių – kaip puiki mergina be vienos akies.
  96. Vanduo nesilaiko kalnuose, o kerštas – didžiose sielose.
  97. Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus myli.
  98. Verčiau sugrįžti ir numegzti tinklą nei nerti prieš srovę, svajojant apie žuvį.
  99. Viena gija – ne siūlas, vienas medis – ne miškas.
  100. Žemę reikia giliai įdirbti, žinojimą – nuolatos tobulinti.
  101. Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
  102. Žmogus – lankas, mintis – strėlė, teisingumas – taikinys.
  103. Žmogus, kuris laukia, kol jam į burną įskris kepta antis, turės laukti labai labai ilgai.
  104. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
  105. Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.

Debug information: Patarlės, Kinų posakiai, Kinų priežodžiai, Senovės kinų išmintis

Uždainuok mano dainą, Tėvyne!
Nuplasnosiu iš džiaugsmo paukščiu…
Mano siela triumfuoja galybe —
Aš jaučiu tai širdies plakimu.

Stoviu aš ant aukščiausiojo skardžio —
Vienas žingsnis ne ten ir krentu.
Ir galiu nusiristi aš skradžiai,
Bet vis ieškau baltų debesų.

Už pečių man suklupus Motulė
Meldžia Dievą — žemyn nepaslyst —
Ir mintis audžia meilės drobulėm,
Tiesia taką į dangų pakilt.

Tu neverki, brangioji Motule,
Kai ant skardžio aš stoviu viena —
Neskraidys tie, kur lenkias suklupę,
Neskraidys jų sparnuota daina.

Aš siekiu mintim Viešpaties rankų
Ir degu širdim savo tautos —
Leisk pakilti paukščiu man į dangų
Dėl sparnuotosios sielos dainos.

Debug information: Profesiniai sveikinimai, Kario dienos sveikinimai, Kariuomenės dienos sveikinimai, Kovo 11 sveikinimai, Sveikinimai kariams, Sveikinimai kario dienos proga, Sveikinimai kariuomenės dienos proga, Sveikinimai kovo 11 proga, Sveikinimai su kario diena, Sveik

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė švenčiama nuo 1854 m. gruodžio 8 d., kai popiežius Pijus IX paskelbė privaloma katalikiško tikėjimo tiesa Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Šią dieną krikščionys džiaugiasi Marijai suteikta dovana ir garbina ją kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus motiną, kuri sujungė žmones su Dangaus Tėvu.

Debug information: Šventės, Gruodžio mėnesio šventės, Žiemos šventės

Jeigu gyvenimą galima pavadinti knyga,
Tai gražiausi jos puslapiai - jaunystė.

Debug information: Įvairūs

Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Velykų tradicijos ir papročiai

XIX a. pirmoje pusėje kiekvienas valstietis tą dieną savo namuose kėlė vaišes į kurias kvietė kaimynus. Per šią šventę žmonės vaikščiojo vieni pas kitus į namus, eidavo nei per greitai nei per lėtai, lyg mėgdžiojant gandrą. Gandro garbinimas buvo labai svarbu, nes buvo laikomas šventu paukščiu nešančiu žmonėms laimę. Šią dieną nebuvo laikomasi gavėnios pasninko, o vaišindavosi virtais pyragėliais įdarytais krekenomis, gerdavo degtinę, krupninką, ir t.t.

Kiaušinių dažymas

Margučių raštai simbolizavo pavasarį: saulutės, žvaigždutės, rūtelės, eglutės, paukšteliai, arkliukai, žalčiukai ir kt. Prasmę turėjo ir spalvos:

  • Juoda spalva – simbolizavo žemę (motiną), augalijos bei vaisių gimdytoją deivę – Žemyną. Mūsų proseneliai tikėjo, kad visa, kas gyva, yra kilę iš žemės. Aukodami žemės spalvos kiaušinius, žemdirbiai tikėjosi suteikti žemei gyvybingumo bei vaisingumo.
  • Raudonai dažyti kiaušiniai, taip pat turėjo gilę simbolinę prasmę – vaisingumą, atgimimą, sėkmingos visokios pradžios supratimą. Jis simbolizavo Didžiąją Deivę, gimdytoją – Ladą.
  • Žalia – spalva reiškė pavasario augaliją, javų daigus.
  • Geltona ir ruda – subrendusius javus.
  • Mėlyna – žydrą dangų, nešantį palaimą visai augalijai.

Buvo manoma, kad Velykų naktį vaikšto moteriškė vadinama „Velykų bobutė“, „Vėlykė“. Ji važiuodavo ratukais kurie buvo pakinkyti zuikučiais ir veždavosi margučius ar iš tešlos iškeptus gaidžiukus ar zuikučius. Vaišindavo tik gerus vaikučius, o kam duodavo margutį – juo labai pasitikėdavo, nes margutį reikėjo išsaugoti iki atvelykio.

Pirmąją Velykų dieną grįžus iš bažnyčios buvo kiaušiniaujama. Eidavo pas kaimynus ar gimines, keisdavosi kiaušiniais ir juos daužydavosi. Mušdavo tik laibgalį, o antrą dieną ir bukąjį galą. Kurio kiaušinis būdavo stipriausias tas ir nugalėdavo. Visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys „ridinėti“ margučius. Susirinkdavo visi į vieną klojimą ar pirkią, pasistatydavo lovelį, kurio vieną galą dėdavo ant kaladės ir ridinėdavo. Kurio paridentas margutis prisiliesdavo prie anksčiau paridento, tas ir laimėdavo.

Per Velykas, kaip ir kitas kalendorines šventes, plačiai buvo paplitęs paprotys laistytis vandeniu. Visi šie Velykų papročiai baigdavosi kitą sekmadienį, vadinamu Atvelykiu.

Debug information: Šventės, Balandžio mėnesio šventės, Kovo mėnesio šventės, Pavasario šventės, Velykų papročiai, Velykų tradicijos

Populiariausios paieškos:

Paskutinės paieškos:

Palaukite...