Jie visas dienas buvo kartu. Jis žiūrėjo jai į akis, kuždėjo meilius žodžius. Bet jų meilė buvo neįmanoma, nes jis tik vargšas piemuo, o ji - paprasčiausia karvė.
Aš noriu tavęs! Noriu tave įsivilioti į lovą, Tave taip ilgai kankinti, Kol tu drebėsi... Tavo kūnas turi degti Ir nuo karščio nesenti... P.s. Su meile Gripas.
Kefyras, kefyras, toks baltas ir tyras, kaip sniegas, kaip triušis, kaip baltas plombyras. Ir laipsnių jis turi paslėpęs savy, išgerk ir pajusi jo jėgą širdy...
Meilė žino, meilė daro, Meilė į kapus nuvaro. O kapuose negerai - Visi guli atskirai! Bet mes būsim išskirtiniai, Gulėsim grabe kaip silkės skardinėj. Bus mums gera per amžius ATA, Nes mūsų meilė amžina.
Pamilau Tave iš karto, kai pirmą kartą pamačiau. Man širdį pervėrei be kardo, privertei ją degt karščiau...Tu ne miražas ir ne vizija, Tu mano mieloji Televizija!