Meilė žino, meilė daro, Meilė į kapus nuvaro. O kapuose negerai - Visi guli atskirai! Bet mes būsim išskirtiniai, Gulėsim grabe kaip silkės skardinėj. Bus mums gera per amžius ATA, Nes mūsų meilė amžina.
Pamilau Tave iš karto, kai pirmą kartą pamačiau. Man širdį pervėrei be kardo, privertei ją degt karščiau...Tu ne miražas ir ne vizija, Tu mano mieloji Televizija!
Yra toks Teisybės kalnas - jei žmogus, stovėdamas ant jo, meluoja - kalnas jį praryja. Taigi, stovi ant kalno metalistas, gotas ir forsas. Metalistas: - Aš galvoju, kad esu pats protingiausias. Kalnas jį prarijo. Gotas: - Aš galvoju, kad esu pats subtiliausias. Kalnas ir jį prarijo. Forsas: - Aš galvoju... Ir kalnas jį prarijo...