Ar jauti? Pro ūkanotą miglą liejasi rytmečio žara... Rausva palete dažo medžius ir žolę, nuo kurios nukritęs paskutinis rasos lašas, žėri deimanto spindesiu... Ar jauti? Vis aukščiau kyla saulė.... Ar gera atsikėlus ryte matyti saulės spindulį kambaryje? Ne sniegą... Ne lietų... Ne niauktą dangų... Širdimi jauti tvyranti pavasario dvelksmą. Atbudo gamta, atbudo tikėjimas. Su tikėjimu atkeliavo Velykos, kaip džiaugsmo ir palaimos širdyje metas... Džiaukimės ir jauskime ramybę ir atgimimą širdyse...
Pakilo paukštis į dangaus aukštybes, pažvelgė į žemę ir pamatė kokia ji graži. Ir pagalvojo, kad šį grožį reikia parodyti visam pasauliui. Taip atsirado margutis. Linkiu ir tau per šias Velykas surasti patį nuostabiausią margutį.
Brangieji, Atverkite akis plačiai pavasariui atėjus.! Įžvelkite stebuklą dalykuos paprastuos, Gyvenimas kasdien jums pasaką lai seka, Kasdien širdin įlieja bent lašą šilumos. Su Velykom.!