Ne, širdis nesensta ir nežyla, Jeigu ji turtinga ir dosni. Lyg saulės spinduliuos sušyla Tie, Kuriems gerumą dalini. Aštuoni dešimtmečiai praėjo, Širdy gerumo neužgniaužė Ir jis išsaugotas tarp vėjų Visus dar šildo, tarsi laužas.
Garbingo amžiaus jubiliejus - Vainikas metų praeities, Kur rasi smilgų ir lelijų. Tokia pusiausvyra lemties, Kad pilką dieną šventė keičia, O ją - sunki darbų našta... Branginki, vertinki ir džiaukis Dalia, kuri vien tau skirta.
Taip nesenai tu pievomis bėgiojai Basa, vienplauke galvele, Šiandien tau ((16))-lika suėjo Ir atsisveikinai su vaikyste. Tau prieš akis dar daug takų, takelių Sustoti ir ne ten pasukt gali, Bet visų svarbiausia nors ir praradus savo kelią, Visada išlikti žmogumi.
Neliūdėk,kad metai nuplasnojo tartum paukščiai į šiltus kraštus. Jubiliejų gražų dovanojo, o dienos verčia vis naujus lapus. Tebūna jos tik saulėtos ir šviesios, be debesėlio, be piktų audrų. O džiaugsmas nuolat ranką te ištiesęs eis su tavim gyvenimo keliu.