Saugok akimirką, kaip neužpūstą šventą žiburį, Saugok gerumą, kaip spurdantį paukštį saujoj Ir saugok širdį, Kad galėtum pakelti, paguosti, sušildyti...
Kažkas nusineša metus, Greitus, kaip vėjas, Ir svajingus, kaip jūra. Kažkur nusineša metus, Žalius ir žydinčius, kaip vasara Kažkas nesugrąžinamai nusineša Džiaugsmus ir lukesčius, Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas Tik vieną kelią į gyvenimą.
Bėga metai pašėlusiais žingsniais - Vos suspėji su jais kartu eit, O akimirkos laikrodžio tiksi Ir taip viskas čia vyksta per greit. Rodos vakar buvai labai jaunas - Nesuspėjo praeiti diena. Tegu metai skubėti jau liaunas - Nebespėja jaunystė drauge.
Eina metai ir pila į taurę meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios. Eina metai, ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos. Eina metai, kažkam įį, O kažkas pirma žodį ištars, Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais dar labiau balta snaigė pažais. Eina metai ? tvirtėkit su metais ! Eina metai ? jaunėkit su jais.
Mes gyvi tiktai vienu šioj žemej – Gerumu, dovanotu kitų. Nesvarbu, ką likimas tau lemia: Tuščią spindesį miesto naktų, Sodžiaus tylą... Švaistyk ją be baimės, Netausodama sielos turtų. Neieškoki, nelauk jokio atpildo, Atsikirsk pašaipūnams piktiems. Mes turtingi tik vienu šioj žemėj – Gerumu, dovanotu kitiems.