Tau jau ((17))-lika, Bet viskas dar tik prasideda. Daug kartu sužydės alyvos, Daug kartu nusijuoks pavasariai. Tad neskubėk pabėgti nuo vaikystės, Nes tau tik ((17))-lika.
Išaušo rytas jubiliejaus. Greit saulė atrakins vartus. Ir visos gėlės spalvas lieja, Kad jis išliktų nuostabus. Kad laime žėrintys šaltiniai Pasiektų džiaugsmo upelius, Kad rasos tyros, krištolinės Bučiuotų žiedlapius švelnius! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpėsi širdies, Viliotų žengt į erą nauja, Kur gėrio upės išsilies... Kur praeitis giliai nuskendus Negrįš pro tiltus užmaršties. Džiaugsminga šypsena ant veido Ir rankos sveikinti išsities: Tegu Tavieji jubiliejai žiedais pavasariu praskrieja!
Tie metai su vėju praskriejo, žydejo gražiausiais žiedais, Bet viskas taip greitai praėjo, Beliko tik šviesūs sapnai. Beliko dienos niūrios ir nuobodžios, Ir kasdienybės prislėgta širdis. Kuri taip trokšta laimės ir paguodos, Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
Laiminga būk ! Mokėki laimę saugot, - Mokėki būt tokia, Kokia anksčiau buvai Ir niekada neimki laimės po truputi, Nes laimės trupinys - sudegę pelenai.