Tik nepaliauki niekados šypsotis, Be šypsenos žmogus - lyg upė be vandens, Tegul švelnumas, meilė, džiaugsmas, grožis Kaip saulė žemėj - tavyje gyvens.
Gyvenimas dovanojo skausmą ir džiaugsmą, Gerį ir blogį, meilę ir neapykantą. Bet būkime dėkingi jam už tai, Kad jis dovanojo patį save, Ir pačią gražiausią dieną - Gimimo dieną. Tegul širdyje aidi gėrio, grožio, Meiles ir šilumos akordai.
Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą - Jie tavąjį girdės ... Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą - Jie tavąjį matys, Mylėk kitus, save užmiršus, Ir jie tave mylės ... Tikėk kitais kaip savo žingsniais, Ir jie tavim tikės !
Aš tau duosiu rudenį,- Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo, Duosiu tau vėjo gūsį,- Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka, Duosiu tau ((18))-tus metus,- Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo - negrįš. Tai ne vėjo gūsis,- Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais, Ir deja tai ne žolės šlamesys, Nuaidės ir daugiau nebegrįš.
Leisk dešinę karštai paspausti, Leisk palinkėt stiprios širdies Ir leisk dėl sukakties užjausti. Bet mūsų metai dar žydės. Aš kiek vyresnis už Tave, Bet nesiskundžiu senatve.