Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare. Be pykčio, be skriaudos Su tyluma susėskim Ir taip kaskart, kasdien ir visados. Tesklinda šiluma Ir į kasdienę būtį Ateidami visi - savi ir svetimi, Uždekime širdy po šventinę žvakutę, Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų, draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu. Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom... Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa. O kaip surasti tą gražiausią žodį Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei… (A.Martinaitis)