Užuojautos

Mums ašaros vilgo veidą, kai į paskutinį kelią išlydim.


Užuojautos

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.


Užuojautos

Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų? Erškėčiuotą kelią eitum, Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.


Užuojautos

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.


Užuojautos

Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūs. Erškičiuotą kelią eitum šimtą mylių, Kad jisai pareitų vėlei į namus.


Posakiai ir sparnuotos frazės

... Prokrustas buvęs milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus ir guldydavęs juos į lovą tam ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

... . Vespasianas prikišęs sūnui prie nosies kelias monetas ir paklausęs, ar jos ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

... F. Algarotis (Francesco Algarotti, 1712–1764), keliavęs po Rusiją ir aprašęs įspūdžius ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

... vienos, XVI a. Europoje ėmė populiarėti keliautojų (jūrininkų, misionierių) pasakojimai apie naujųjų ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

... , kalendorių, nutiesusiam garsųjį Via Apia kelią iš Romos į Kapują, taip pat ...