Tostai draugams

Jaunystė prabėgs tartum vėjas Vėl šlamės paupy ajerai. Ir prie kelio ramunė pravirkus Tau sakys: nebegrįžta draugai.


Tostai draugams

Kai pažvelgsi į dangų žvaigždėtą, Ir paskęsi svajonių klane Prisimink tą draugystę gėlėtą, Draugus, ir jų tarpe mane.


Tostai draugams

Ar žinai ko beržai niūrūs? Kodėl ramunės vysta? Todėl, kad draugas draugo Kartais nepažįsta...


Tostai draugams

Bėga metai, savaitės ir dienos Muša laikrodis vienu tempu Pagalvok, pamąstyk, mano drauge Kiek dienų mes praleidom kartu.


Tostai draugams

Nubanguos per žemę metų bangos Gražią praeitį kaip žiedą nusineš Nebegrįš tos dienos gražios ir džiaugsmingos Nebegrįšime į praeitį ir mes.


Tostai draugams

Kai vakaras nudažo dangų Ir saulė gęsta “sudie tardama”, Jauti kokios dienos prabėgusios brangios, Jauti, kad draugai nesugrįš niekada.


Tostai draugams

Nuvysta puikios laimės gėlės, Pranyksta šypsena jaunų dienų Tik atminimuose išlieka Aidai laimingų valandų.


Tostai draugams

Linkėti laimės įprasta nuo seno Linkėt sveikatos tau dar per anksti, Linkiu ugnies, kur širdyje rusena Ir nepaklyst gyvenimo kely.


Tostai draugams

Išeinam iš čia kaip klajūnai Tavo akys lydės dar toli Tu pamirši mane, juk taip būna Juk visų prisimint negali.


Tostai draugams

Tegul žydi ta draugiška meilė Kaip pavasario žiedas gražus. Tegul žydi ir niekad nevysta Te nevysta ilgiausius metus.