Užuojautos

Nurimo gera širdis, ilsisi darbščios rankos.


Užuojautos

Te ramų poilsį Tau ošia gimtosios tėviškės miškai.


Užuojautos

Mirtis, kaip gyvenimas turi savo laiką.


Užuojautos

Mirtis – kelias į amžinybę.


Užuojautos

Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.


Užuojautos

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.


Užuojautos

Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.


Užuojautos

Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą, Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.


Užuojautos

Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai…


Užuojautos

Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę.